loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

Vasario 16-osios Akto originalo atradimo penkmetis ir karo šešta savaitė

Nuotrauka Ahmed Zalabany iš svetainės unsplash.com

Dienoraštis

Kovo 28 – balandžio 3 dienos, 2022 metų 13 savaitė

 

Nuotrauka Ahmed Zalabany iš svetainės unsplash.com

Nuotrauka Ahmed Zalabany iš svetainės unsplash.com

 

Kovo 28 diena, pirmadienis, 33-oji karo diena. Diena prasidėjo su interviu Žinių radijui. Laidoje „Ekspertai pataria” atsakiau į klausimus apie rytoj minimą ,,nedidelį“, man išskirtinai svarbų, o ir Lietuvos žmonėms taip pat, jubiliejų – Vasario 16-osios Akto originalo atradimo penkmetį. Nepriklausomybės tema tada ir dabar. Kalbėti apie Dokumento paieškas ir atradimus galiu nesustodamas, o rytoj būtent tai ir padarysiu Berlyne – mieste, kuriame šis Aktas ir buvo rastas.

 

Kovo 29 diena, antradienis, 34-oji karo diena. Lygiai penkeri metai nuo tos dienos, kai Berlyne pavyko rasti Vasario 16-osios Aktą. Keliauju į Berlyną. Tik šįkart ne autobusu, o traukiniu. Anąkart vykau ieškoti ir rasti, o šį kartą – švęsti.

Traukinyje mintys krypo į įvykius, kuriems šiandien sukanka lygiai penkeri metai ir į įvykius, kuriems jau geriau nesukaktų daugiau nei kiek… Renginys, į kurį vykstu, jautriu pavadinimu: „1918 metų Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Nutarimo reikšmė šiandien“. Sakau jautriu, nes dabar Rusijai vykdant barbarišką karą prieš suverenią Ukrainą, kaip niekad anksčiau galima suvokti tai, jog didžiausias mūsų turtas yra laisvė ir nepriklausomybė. Lietuvą ir Ukrainą vienija istorinė bendrystė, todėl gerai suvokiame ir užjaučiame Ukrainos šiandieninę tragediją.

Botschaft der Republik Litauen (Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijoje) susirinkę lietuvių bendruomenės atstovai maloniai pasitiko. Kartu diskutavome, žinoma, apie Aktą bei tuometinį geopolitinį kontekstą, nepamiršdami šiandienos įvykių. ,,2017 metais prof. Liudas Mažylis Vokietijos politiniame archyve rado Vasario 16-osios Akto originalą lietuvių ir vokiečių kalbomis. Dokumento, liudijančio Lietuvos Nepriklausomybės kelią, radimo metines dabar Europos Parlamento nario pareigas einantis L. Mažylis minės Lietuvos ambasadoje Vokietijoje, Berlyne.“ Po pranešimo pristatymo įvyko kita diskusija apie Pirmojo pasaulinio karo kontekstą, kaimyninių valstybių, tarp jų ir Ukrainos, nepriklausomybės siekį prieš 100 metų ir sąsajas su šių dienų įvykiais. O tų istorinių paralelių tarp 1918 m. įvykių ir šiandienos tikrai verta ieškoti ir verta prisiminti Lietuvos bei kitų kaimyninių valstybių ryžtą tebevykstant Pirmajam pasauliniam karui atkurti tą Nepriklausomybę. Šis dokumentas – mūsų visų laisvės ir demokratijos pasas.

Pasidžiaugiau, kad gavau kvietimą iš Lietuvos ambasados Vokietijoje pasitikti šią svarbią man asmeniškai ir, tikiu, visiems tautiečiams datą būtent Berlyne, kur viskas ir įvyko prieš penkerius metus. Ambasada ir tuomet ženkliai prisidėjo prie sėkmingos paieškos.

Beje šiandien ir Lietuvos įstojimo į NATO diena.

O šiandienos posėdyje EP, Aukščiausiosios Rados Užsienio reikalų komiteto buvusi pirmininkė H. Hopko  sutelkdama dėmesį į Putino karą prieš Ukrainą ir demokratijas pabrėžė ir priminė, jog Rusija vis renka papildomas pajėgas, agresorius dislokuoja naują ginklų sistemą. Ragino suteikti Ukrainai maksimalią karinę pagalbą. Pagrindinė jų problema yra energijos embargas: labai reikalinga karinė, humanitarinė ir finansinė pagalba, sankcijos ir embargas.

 

Kovo 30 diena, trečiadienis, 35-oji karo diena. Iš frakcijos posėdžio. Apie karą vis dar yra daug neatsakytų klausimų. Kas yra  daroma su energijos draudimu, su kandidato statusu, su ginklų tiekimu, su neskraidymo zona? Turime rasti atsakymus į šiuos klausimus ir suformuoti savo poziciją ELP.

Mūsų diplomatijos atstovams dėstau savo nelinksmą humorą. Sakau: „Zelenskiui ir Arestovičiui bepigu įtikinti Lietuvą Ukrainos teisumu“, – žinau nemažai lietuvių merginų, kurios jais itin žavisi, kovingai nuteikia narsių Ukrainos kovotojų heroizmas. Jau Lietuvos visuomenė dėl Ukrainos sėkmingai suvienyta. Dabar beliko „smulkmena”: visu tuo pačiu imti ir staigiai įtikinti vokiečius! Įtikinti Vokietijos visuomenę! Tegu tą daro mūsų diplomatai, tegu tą esą daro ir Europos parlamentarai, tegu esą pasistengia… bet tik greitai! Va, tegu ima ir „perlaužia” vokiečių mąstymą, kad jų verslai visų energetikos išteklių importo iš Rusijos šį pat momentą atsisakytų. Ar tai realu? Na, tam tikri esminiai poslinkiai Vokietijos visuomenėje vis dėlto jau vyksta. Juk štai Ukrainoje siautėja nebe Antrojo pasaulinio karo naciai. Siautėja nauji, mūsų laikų karo nusikaltėliai… Gal pamažu ir vokiečiai atsikratys ligšiolinių kompleksų? Beje, ar tą vokiečių „savigraužą”, amžinos kaltės kompleksą ne Kremlius visą tą laiką palaikė?

 

Kovo 31 diena, ketvirtadienis, 36-oji karo diena. Šiandien susitikimai Vakarų Lietuvoje, pristačiau dvi parodas. Palangos bibliotekoje – apie tremtį (o Palangoje dar ir savo biurą, ir Palangos jūrą aplankiau. Tik kad ta jūra šaltoka dar kažkokia…) Kretingoje – apie Signatarų autografus. O bibliotekoje, laukdamas susirenkančių žiūrovų, stebėjau, kaip konsultuojami ukrainiečiai pabėgėliai. Jų Kretingoje jau apie 200, ir rūpi jiems viskas: švietimas, vaikų globa, sveikatos ir socialinės paslaugos… savivaldybė pavertė biblioteką informaciniu centru.

 

Balandžio 1 diena, penktadienis, 37-oji karo diena. Esu nuoširdžiai dėkingas savo komandai, visiems 9-iems, su kuriais šiandien susitikome Istorinėje prezidentūroje darkart paminėti Vasario 16-ios Akto suradimo penkmetį. Vėl apėmė bendrystės jausmas. Su dalimi komandos narių dirbome kartu dar iki Vasario 16-ios Akto suradimo, buvo miela pasidalinti tos kelionės įspūdžiais. Be kita ko, šiandien juokų diena. Prieš tuos penkerius metus baiminausi, kad kartais nesurasčiau Akto balandžio 1-ąją. O kas, jei visi juoksis? Pavyko atrasti kita data. Ir jie visi patikėjo. Nejuokais!

Liudas Mažylis ir jo komanda Istorinėje prezidentūroje

Liudas Mažylis ir jo komanda Istorinėje prezidentūroje

 

Europos Komisija šiandien priėmė pasiūlymą, papildantį humanitarinę pagalbą iš Ukrainos nuo karo bėgantiems žmonėms: konvertuoti grivinų banknotus. Pasiūlymo tikslas – ,,skatinti visas valstybes nares veikti suderintai, kad iš Ukrainos bėgantiems asmenims būtų sudarytos tokios pačios sąlygos konvertuoti turimus grivinų banknotus į vietos valiutą, nepriklausomai nuo juos priėmusios valstybės narės“.

EP pirmininkė R. Metsola Kijeve. „Esu čia tam, kad pasakyčiau: esame su jumis laimėje ir nelaimėje. Niekada jūsų nepaliksim. Ir man, ir Europai, ir pasauliui Ukrainos žmonės yra didvyriai, jūs kovojate už tai, kuo mes tikime – už laisvę, demokratiją, teisės viršenybę. Nieko nėra svarbiau už šias vertybes“.

 

Balandžio 2 diena, šeštadienis, 38-oji karo diena. Lietuva priėmė ambicingą sprendimą – visiškai atsisakė rusiškų dujų importo. Dabar dujų poreikį patenkins Klaipėdos SGD terminalas.

 

Balandžio 3 diena, sekmadienis, 39-oji karo diena. Pasaulis neranda žodžių piktintis dėl to, ką pamatė Bučos gyvenvietėje, kai iš ten pasitraukė rusai. Kaip žvėriškai buvo nukankinti niekuo nekalti civiliai… Buvo galima laukti tokio siaubo. O buvome informuoti iš anksto: čia ne karas. Karuose kariaujama garbingai. O čia vyks „speciali operacija”, sakė jie… Tie žvėriškumai yra patyčia iš visų mūsų, iš tų, kurie kliaujasi gera žmogaus valia ir sveiku protu. Bet gi anųjų žvėriškumams kliūčių nėra, jie niekaip neužkardomi. JIE taip ir elgiasi, kad visi matytų, kad JIE nesustabdomi. Kad įbaugintų visą pasaulį. Būkim pasiruošę, JIE tikrai dar smogs. Persigrupuos ir bombarduos, daužys vėl. Ar sulauks kada nors deramo atpildo? O atpildo scenarijų parašė patys. Denacifikacija. Demilitarizacija. Ir dalies teritorijų netekimas. Visą šį nuosprendį Rusija pasirašė sau pati ir atvirai išplatino visam pasauliui.