Dienoraštis
Gegužės 31 – birželio 5 dienos, 2022 metų 22 savaitė
Postage stamp commemorating the Bayraktar fundraising campaign / Lithuanian Post
Gegužės 30 diena, pirmadienis. Atsidariau asmeninius nuotraukų archyvus iš 2019 metų gruodžio, kuomet buvau Sakartvele. Tuomet, kai lankėmės su Europos Parlamento EURONEST delegacija dėl stiprėjančios demokratijos procesų šalyje, mintys buvo pozityvios. Per šį laikotarpį šalis išgyveno įvairiausius tarpsnius. Tačiau karas Ukrainoje keičia ir Sakartvelo vidaus politiką – ją vienija. ES birželio mėnesį reikės spręsti dėl kandidatės statuso suteikimo Moldovai ir Ukrainai. Ir Sakartvelas turi aiškių ketinimų tapti ES bei NATO nare, todėl jau kovo mėnesį (kartu su Moldova) pateikto stojimo į bendriją prašymo. Sakartvelas nėra svetimas įvykiams, kurie vyksta šiuo metu Ukrainoje – prisimenant 2008 m. karinę Rusijos invaziją bei Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų aneksiją. Valstybei nebekontroliuojant beveik 20 proc. savo teritorijos, naujos geopolitinės provokacijos iš separatinių regionų gali rimtai paveikti Sakartvelo nacionalinį saugumą. Todėl politiniai ir gynybiniai susitarimai su Europa privalo būti nedelsiant iš naujo peržiūrimi ir sprendžiami.
Sakartvele teisinės ir leidžiamosios valdžių reformų stagnacija bei nepriklausomumo trūkumas kelia daugiausiai iššūkių. Dar 2020 m. šalis susidūrė su politinės sistemos krize, kai opozicinės partijos lyderis buvo įkalintas. Taip pat 2021 m. rudenį grįžęs į savo šalį buvo įkalintas buvęs šalies prezidentas Michailas Saakašvilis, kuris net ir iki dabar laikomas kalėjime. Tokios praktikos, kai buvę šalies lyderiai persekiojami, labiau yra būdingos nedemokratinėms valstybėms, be to, tai liudija politinių procesų viršenybę prieš teisinės sistemos autonomiją. Todėl Sakartvelui, norint tęsti eurointegracijos kelią, privalu yra iš esmės reformuoti rinkiminę bei teisinę sistemas. Tikėkimės, kad Sakartvelas, net jeigu tuoj pat ir negaus aiškesnių narystės perspektyvų, bet kad bandytų toliau tęsti užsibrėžtų reformų bei siektų gynybinių ir politinių susitarimų su Europa ir Vakarais.
Ruošiuosi kelionei: Briuselis–Roterdamas. Čia visai netoli. Vyks Europos liaudies partijos kongresas, kuriame balso teisę turiu ir aš, Lietuvoje išrinktas Europos liaudies partijos frakcijos Europos Parlamente narys.
Gegužės 31 diena, antradienis. Su ELP pradedame dviejų dienų darbą Roterdame. Lietuvai atstovauja ir kiti kolegos europarlamentarai, taip pat Seimo nariai: Andrius Vyšniauskas, Emanuelis Zingeris, Vilija Abramikienė, Gintarė Skaistė, kiti TS-LKD delegatai: Martynas Prievelis, Jonas Survila. Svarbus suvažiavimo tikslas – išrinkti naują ELP pirmininką. Nebuvo abejonių, kad juo išrinksime charizmatiškąjį Manfredą Weberį. Metas tikrai nelengvas, bet reikia gi tikros lyderystės. O suvažiavimo darbotvarkėje – įvairių valstybių iškilių politikų, atstovaujančių mūsų partijų „šeimai”, pasisakymai. Labai dažnai tai valstybių vyriausybių vadovai, opozicijų lyderiai. Kaip gi čia neprisiminsi ir pastarojo suvažiavimo Zagrebe. Po to iškart stojo „900 dienų, kurios sukrėtė pasaulį“… Wuhano virusas, Floydas, Kapitolijaus šturmas, pasitraukimas iš Afganistano, Merkel eros pabaiga, pagaliau – šių metų vasario 24-oji, pradėta ir nesibaigianti Rusijos agresija Ukrainoje… Suvažiavimas – viso pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre. Puikiai kalba EP pirmininkė Roberta Metsola, EK pirmininkė Ursula von der Leyen, Kroatijos ministras pirmininkas Andrej Plenkovič. Įsimintinas ir ukrainiečių pasirodymas: kalba ir dainuoja Ruslana, pasisako Petro Porošenko, Julija Tymošenko. Vardijami neatidėliotini iššūkiai bei poreikiai, būtinybė kuo skubiai tiekti Ukrainai modernių ginklų, taikyti embargo energetiniams Rusijos ištekliams, užtikrinti Ukrainai (ir ne tik jai) kandidatės į ES statusą.
Birželio 1 diena, trečiadienis. „Ypypy” suvažiavimas baigėsi. Manfredas Weberis išrinktas pirmininku, išrinkome ir 10 vicepirmininkų bei generalinį sekretorių graiką Thanasi Bakolą. Priimta visa serija rezoliucijų. Suvažiavimas buvo dinamiškas, nenuobodus, neabejotinai prisidėsiantis ir prie mūsų ideologinių nuostatų „kaldinimo”, ir prie struktūrinio telkimosi, „nes jeigu ne mes – tai tada kas?!” Iš Roterdamo tikrai bus ką prisiminti.
Išsiskraidome iš Roterdamo įvairiomis kryptimis. Aš lekiu per Eindhoveną, o tai dar vienas naujas taškas mano pastarojo meto „kelionių žemėlapyje“. O šiandiena, beje, ir kalendorinės vasaros pradžia, ir Tarptautinė vaikų gynimo diena.
Birželio 2 diena, ketvirtadienis. Iš Turkijos gauta netikėta žinia. Turkija yra sužavėta mažos Lietuvos žmonių ryžtu padėti Ukrainai ir nusprendė „Bayraktar“ PADOVANOTI Lietuvai, kad mes jį padovanotume Ukrainai. Tai – tikras šviesos spindulys toje 99 karo dienų tamsoje…
Birželio 3 diena, penktadienis, 100-toji karo diena. Eina 100-toji karo diena Ukrainoje. Rusija vis bando užvaldyti kuo didesnę Ukrainos teritoriją. Karo ji jau nelaimėjo, bet teritorinio apetito nemažina. Linas Kojala atkreipia dėmesį, kad per tą laiką Europos saugumo architektūra keičiasi akyse. Švedijos ir Suomijos narystė NATO – dėl šio rezultato vis dar neabejojama, klausimas tik, kiek tai užtruks, ženkliai sustiprins Baltijos jūros regiono saugumą. Tuo tarpu Kremlius pralaimi informacinę kovą Vakaruose – nemaža dalimi dėl beprecedenčio JAV, JK žvalgybinės informacijos viešinimo lapkričio-sausio mėnesiais. Visgi kitų regionų – Pietų Amerikos, Afrikos, Vidurio Rytų, Azijos – informacinė erdvė ne tokia vienaprasmiška. (Čilė irgi Pietų Amerikoje, bet ten su abejonėmis dėl Rusijos agresyvaus vaidmens kažkaip nesusidūriau.) Vakarų vienybė stipri (sankcijos, ginklų tiekimas, humanitarinė parama), bet „ne be įtrūkimų“. Su tuo sutinku. Daug kas – ir šiuolaikinių ginklų Ukrainai tiekimas, ir sankcijos Rusijai vyksta su nedovanotinu vėlavimu.
Ryte vykau link Vakarų kranto – pasakojau Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleiviams apie EP veiklą bei istorinę atmintį. Paskui susitikau su Klaipėdos Universiteto rektoriumi Artūru Razbadausku, kuris dar ir neplanuotai nuvedė mane į mokslinę konferenciją, skirtą geotermijos temai. Buvo gera proga padidinti savo kompetenciją srityje, tiesiogiai susijusioje su mano veikla EP Aplinkos komitete. O vakarop, pirmąjį vasaros savaitgalį kartu su palangiškiais ir miesto svečiais pasitikome Palangos miesto viešojoje bibliotekoje. Ten pristačiau savo knygą „Europos pusdiplomis“, kuri, atrodo, per pastaruosius mėnesius visai neprarado savo politinio aktualumo. Dabartis irgi taps istoriniais įvykiais, turime pagalvoti ir kalbėti apie save, apie Europą, apie visų mūsų ateitį. O mano knygos pristatymo renginyje buvo ir muzikos: Pranciškus Narušis atliko džiazo kūrinius, jūros šaulių choras – savo repertuaro dainas.
Birželio 4 diena, šeštadienis. Tarptautinė agresijos prieš vaikus diena.
Birželio 5 diena, sekmadienis. Pirmasis birželio sekmadienis: Tėvo diena. Kaip tik šiomis dienomis mano Tėvo gimtadienis. Jam būtų sukakę 98 metai.