Dienoraštis

Birželio 6–12 dienos, 2022 metų 23 savaitė

Nuotrauka iš svetainės unsplash.com

Birželio 6 diena, pirmadienis. Atskridau iš Vilniaus į Strasbūrą. Startavo savaitė, žadėjusi būti viena svarbiausių šioje kadencijoje. Apogėjus! Spręsime dėl Žaliojo kurso teisės aktų. Visi Europos „žalinimo“ klausimai persikelia iš komitetų į plenarinę sesiją. Laukia tikras debatų maratonas. Trečiadienį turėtų paaiškėti bendra parlamento pozicija dėl net 8 teisės aktų siekiant įgyvendinti tarpinius klimato kaitos tikslus (iki 2030 m. CO2 taršą sumažinti 55 proc.). Ambicinga. Karas Ukrainoje ne tik nenureikšmino Žaliojo kurso, o kaip tik, dabar jis tampa nauju geopolitiniu tikslu.  Mano frakcija palaiko mokslu paremtus ir įgyvendinamus tikslus, todėl ne visur būsime nusiteikę „žalinti“. Turime siekti tvarios ekonomikos, kuri neapkrautų mūsų piliečių bei šalių partnerių. Na, o teisės aktai apims įvairias sritis: ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pokyčius, naujo anglies dioksido mokesčio įvedimą importui, lengvųjų automobilių ir furgonų emisijos standartus, naujus žemės naudojimo ir miškininkystės sektoriaus tikslus, nacionalinius CO2 taršos mažinimo siekius ir kt. Viskas sudėtinga, bet gi turime pademonstruoti lyderystę.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje ir užblokavus Juodosios jūros uostus, Ukraina per juos negali eksportuoti produktų į paskirties vietas visame pasaulyje. Atsiranda didžiulė grėsmė pasauliniu mastu – yra valstybių, kurioms gresia tikras badas. Europos Komisija ieško pragmatiškų sprendimų, bet ar jie įmanomi? Rusijos agresija vieną kartą turi būti sustabdyta, kitos išeities pasaulis tiesiog neturi.

Svarbi diena Švedijos Karaliui Karlui XVI Gustavui ir visiems jo valdiniams. Su nacionaline švente!

Birželio 7 diena, antradienis. Klimato kaitos valdymas turi eiti greta su parama žmonių buičiai ir jos kokybės gerinimu. Būtent šiandien plenarinėje sesijoje virė diskusijos dėl Socialinio klimato fondo. Per artėjančius aštuonerius metus ES numatoma skirti 72,2 milijardų eurų, kad energijos ir taršos mokesčiai neprislėgtų pažeidžiamiausių visuomenės grupių bei smulkaus ir vidutinio verslo. Šie pinigai padėtų spręsti kylančias transporto ir šildymo kainas, paskatintų pastatų renovacijas (tai ir Lietuvai svarbu!) ir perėjimą prie atsinaujinančios energijos būstuose, įmonėse. Taip pat, tikimasi, kad tai labiau skatins rinktis viešąjį transportą, važiavimą dviračiu arba automobilių dalijimąsi. ES valstybės turėtų prisidėti antra tiek, nes kalbama apie jų piliečių gerovę. Bet šis fondas ir milijardai nėra tiesiog nauja parama. Jis egzistuotų kaip atrama dar vienam skambiam, bet itin svarbiam, kovoje su CO2, teisės aktui – apyvartiniais taršos leidimais transporto ir pastatų renovacijos sektoriuose (užkoduota po ETS-2 trumpiniu). Kaina už taršą dengtų paramą vidutines ir žemas pajamas gaunantiems namų ūkiams ir smulkiems, vidutiniams verslams. Dėl abiejų šių klausimų balsuosim rytoj. O šiandien susitikau su Lietuvos žurnalistų delegacija. Jiems atsakinėjau kaip tik į šios temos klausimus.

Šiandien smagiai pabendravome su dar viena vizituotojų grupe iš Lietuvos. Po to, jau plenariniame posėdyje, išsireikalavau teisės pasisakyti (ir pasisakiau) debatuose „ES užsienio, saugumo ir gynybos politika po Rusijos invazijos į Ukrainą“. Mano teiginiai nenauji: Ukrainai būtina siųsti daugiau modernios ginkluotės, embargo Rusijos energetikos ištekliams turi būti visuotinis, o kandidatės į ES statusas suteikiamas nedelsiant. Dabar nėra laiko svarstyti, kaip būtų galėję būti, o veiksmų reikia imtis konkrečių ir greitai.

Pasaulinė maisto saugos diena (o ir mano atstovaujamas komitetas kaip tik už tai Europos Parlamente ir yra atsakingas).

Birželio 8 diena, trečiadienis. Parlamente šiandien išklausėme ypatingo svečio – Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininko Ruslano Stefančuko. Savo kalboje jis akcentavo Rusijos melą ir agresiją, kalbėjo apie žudomus niekuo dėtus Ukrainos žmones, vien už tai, kad jie yra ukrainiečiai. R. Stefančukas į Parlamentą kreipėsi su lūkesčiu dėl kandidatės į ES statuso Ukrainai užtikrinimo, tai labai svarbu šalies žmonėms. Skatino ir toliau siekti Rusijos dujų ir naftos embargo, spausti ekonomiškai. Labai panašias mintis vakarykščiuose debatuose dėl Europos užsienio, saugumo ir gynybos politikos po Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą dėsčiau ir aš. Moderni ir veiksminga ginkluotė, visiškas embargo Rusijos naftai ir dujoms bei kandidatės statutas yra tie dalykai, kurių privalome siekti. Šiandien didele balsų dauguma pritarėme šios saugumo politikos stiprinimui.

Balsavome ir už griežtesnį naujų automobilių ir furgonų anglies dvideginio taršos ribojimą, kad jos visai neliktų nuo 2035 m. Tokioms taisyklių pataisoms pritarė 339 EP nariai, 249 nepritarė, o 24 susilaikė. Tik štai kitų ilgai lauktų sprendimų dėl Žaliojo kurso teisės aktų teks dar palaukti.

Dienos pabaigai – diskusija apie saugumo užtikrinimą Rytų partnerystės erdvėje.

Birželio 9 diena, ketvirtadienis. Savaitė, kuri atrodė būsianti sprendžiamoji dėl klimato kaitos paketo – vis tik pavirto į tarpinę. Keletui teisės aktų Parlamentas rado bendrą poziciją, bet sprendimai dėl trijų pagrindinių: apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pokyčių, Socialinio klimato fondo ir Pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo nusikelia į ateitį. Tikėkimės, kad prie šių klausimų pavyks sugrįžti dar iki kitos sesijos liepos mėnesį. Bent jau mano frakcija yra pasirengusi ir savo poziciją aiškiai išdėsčiusi, o dabar atitinkamus sprendimus turi priimti kitų politinių ideologijų atstovai: nuo kraštutinės kairės iki kraštutinės dešinės. Laikas sutarti, nes laikas nelaukia.

Savo frakcijos kolegoms Tarptautiniame prekybos komitete atsiskaičiau už komandiruotę Čilėn. O vakare, kaip ir kiekvieną „Strasbūro savaitę“ – kelionė per Frankfurtą į Lietuvą.

Mūsų komandos nariai sėkmingai kopia akademinės karjeros laiptais: neseniai Dominykas tapo magistru, o šiandien Rimantė apgynė bakalauro darbą. Sveikinimai.

Birželio 10 diena, penktadienis. Šiandien Lietuvoje susitiko trijų Baltijos valstybių parlamentų užsienio reikalų komitetų delegacijos. Parlamentarai aptarė saugumo padėtį Baltijos regione ir apie artėjantį Madrido NATO viršūnių susitikimą, jo sprendimus bei apie ES ir NATO sienos su Rusijos Federacija apsaugos iššūkius su Lietuvos sienos apsaugos tarnybos pareigūnais. O Baltijos Asamblėjos Sveikatos, socialinės gerovės ir šeimos reikalų komiteto posėdyje aptarti ir bendri Baltijos valstybių projektai.

Birželio 11 diena, šeštadienis. Diena su bendraminčiais prie Juodžio ežero. O ežerų tokiu pavadinimu Lietuvoje bent 5! Maždaug pagal tą Algimanto Baltakio eilėraštį: „Lyg ir Viduklė, lyg ir Vadokliai, smuklė, ne smuklė, mes, ar vaiduokliai?“.

Birželio 12 diena, sekmadienis. Kijeve pabuvojo ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Tikriausiai bus gerų žinių dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje perspektyvos.