loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

Plenarinė sesija, tranzitas ir Ukrainai suteiktas ES kandidatės statusas

Nuotrauka iš svetainės unsplash.com

Dienoraštis

Birželio 20–26 dienos, 2022 metų 25 savaitė

 

Nuotrauka iš svetainės unsplash.com

Nuotrauka iš svetainės unsplash.com

 

Birželio 20 diena, pirmadienis. Šiandien mano dukros disertacijos „vidinis” gynimas Vilniaus universitete – pavyko sėkmingai. Rudenį laukia „tikrasis”, su rimtais oponentais iš įvairių kitų universitetų. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi! Štai tokia „akademinė” šios savaitės pradžia. Dar jos pradžiai – ruošimasis Ukrainos kandidatės statuso ES suteikimui. Europos Vadovų tarybos posėdis šią savaitę, o ketvirtadienį balsuosime ir dėl Moldovos kandidatūros į ES.

O dar – vyko ir Beniliukso parlamento plenarinė sesija Belgijoje, dėmesys buvo skiriamas darnaus mobilumo ir vandenilio technologijų Beniliukso šalyse klausimams aptarti. „Žinoma, klimato kaitą jaučiame kiekvieną dieną, o transportas ir mobilumas yra modernios ir efektyvios ekonomikos pagrindas. Dėl šios priežasties pasidalijome patirtimi, kad Baltijos valstybės, kaip ir Beniliukso šalys, daro viską, ką gali, kad paskatintų šalis dirbti kartu, ir kad mūsų regionas būtų ekologiškesnis, bet kartu ekonomiškai stiprus ir konkurencingas“, − kalbėjo sesijoje dalyvavęs mūsų Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje narys A. Mazuronis. Europos miestai siekia tvarumo, tad pakeitus naftą ir dujas, kaip pagrindinį energijos šaltinį, galima priimti kitus šaltinius, kaip alternatyvų naudojamą variantą.

 

Birželio 21 diena, antradienis. „Akademinis” savaitės tonas palaikomas. VDU diplomais „apdovanojami” mano komandos nariai. Dominykui įteikiamas magistro, Rimantei – bakalauro diplomas. Džiugi šventė! Ir jau ruošiuosi vykti į Belgiją. Skrydis iš Kauno į Šarlerua (Charleroi), o tada automobiliu į EP. Vėlupja „tik” 2 val.

Šiandien dar nekantru dėl Ukrainos kandidatės statuso gavimo tapti ES šalimi. Mūsų LR Prezidentas telefonu kalbėjosi su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu, aptarti Rusijos karo Ukrainoje eigą, karinės paramos poreikį ir ES kandidatės statuso suteikimą. Lietuva ir toliau nenustos remti Ukrainos, raginsime partnerius Vakaruose nesustoti jos irgi remti bei nepasiduoti karo nuovargiui.

 

Birželio 22 diena, trečiadienis. Sudėtinga situacija dėl sankcionuotų prekių tranzito į Kaliningrado sritį per Lietuvą. Skaitau apžvalgininkų pareikštas mintis: tai ar mes nusiteikę valingai ir norim užkardyti tranzitą ir rimtai apsunkinti Rusijai gyvenimą, ar geriau užkardome ir čia pat patariame plukdyti sankcionuotas prekes laivais, o gal mes tik mojuojam Europos Komisijos pusėn, esą vykdome „ką Europa liepė”? Panašu, kad bręsta trečiasis variantas. Nors patys pirmieji tų griežtųjų ir dar griežtesnių sankcijų Rusijos atžvilgiu reikalavome.

Po diskusijų plenarinėje sesijoje birželio pradžioje, patvirtinome savo poziciją dėl trijų pagrindinių ES teisės aktų, kuriais siekiama sumažinti klimato taršą. O šiandien pagaliau sėkmingai pabalsavome dėl Žaliojo kurso pagrindinių teisės aktų. Tai – istorinė diena Europos Parlamentui ir visai ES. Jais sieksime tarpinio Žaliojo kurso tikslo iki 2030 m. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 55 proc. Reikšmingiausia kada nors svarstyta kovos su klimato kaita teisėkūra patvirtina daugumos „už“ ir apima ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pokyčius, Pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą bei Socialinį klimato fondą. Mūsų frakcija pagrįstai prisiima sau nuopelną už derybininkės vaidmenį tarp skirtingų frakcijų, kad galiausiai kompromisas būtų rastas. Pagrindinė žinia – šie teisės aktai padės palaipsniui perorientuoti vidaus rinką, importą, taip išsaugant bei kuriant naujas darbo vietas. O fondas padės pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, smulkiam bei vidutiniam verslui. Žinoma, dar juos galutinai patvirtinti turės Taryba, kurios vienybės tikiuosi. Ir tai tik maža dalis viso garsiojo „Fit for 55“ paketo. O Žaliasis kursas ilgalaikėje perspektyvoje kaip niekad aktualus, tai padės sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų, naftos ir anglies.

Na, o apie Lietuvą: INTA – ES tarptautinių investicijų politikos ateitis. Daugelyje šalių girdime kalbant apie Kaliningradą. Sausumos transportas iš Kaliningrado ir Rusijos nebuvo sustabdytas, o Lietuva netaiko vienašalių apribojimų, tranzitas nesustojo. Kyla klausimas, kodėl Rusija surengė šią informacinę ataką? Jų žiniasklaidos antraštėse rašoma, kad Lietuva sustabdė tranzitą. Ar jie tai padarė norėdami mus išgąsdinti prieš svarbius viršūnių susitikimus? Tai aktyvi informacinė ataka prieš mus, o mūsų interesas juk nėra provokuoti. Lietuvos įvaizdis pasaulyje aptariamas iki pat JAV politikų.

Vasaros saulėgrįža.

Birželio 23 diena, ketvirtadienis. Šiandien Europos Parlamente didele balsų dauguma (529 balsai „už”, 45 „prieš“, 14 „susilaikė“) priėmėme rezoliuciją ir pritarėme, kad Ukrainai bei Moldovai nedelsiant būtų suteiktas ES kandidatės statusas: „nedelsiant suteikti ES šalies kandidatės statusą Ukrainai ir Moldovai, ir suteikti tokį patį statusą Sakartvelui, kai šalies vyriausybė išspręs Komisijos nuomonėje nurodytus prioritetinius klausimus“. To tikimės ir raginame ES valstybių ir vyriausybių vadovus (kurie posėdžiauja šiandien ir rytoj) parodyti aiškią politinę valią. Taip, rezoliucijoje palaikome ir kuo greitesnę Sakartvelo ES perspektyvą, kai tik jos vyriausybė įgyvendins Europos Komisijos nurodytus būtinus pokyčius. EP norima atkreipti dėmesį, kad stojimo į ES procesas yra sudėtingas procesas, be skubos tvarkos ir priklausantis nuo veiksmingo reformų įgyvendinimo. Suteikimas šalies kandidatės statuso parodys Europos Sąjungos lyderystę, ryžtą ir reakciją į šiuo metu vykstančią žiaurią Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Na, o kartu su ukrainiečiais ir aktyviausiais jų rėmėjais Briuselyje išskleidėme ilgų ilgiausią Ukrainos vėliavą. Taip pat šiandien EP nubalsuota už naujas ES taisykles, kurios įpareigotų ES valstybes pagreitinti dujų saugyklų užpildymą, kad gyventojai turėtų pakankamai dujų kitam šildymo sezonui.

Liuksemburgą – Didįjį Hercogą Henrį ir šalies žmones – sveikiname jų nacionalinės dienos proga.

1941-ųjų Birželio sukilimo metinės. Patriotiškasis mano kaimynas ta proga iškelia vėliavą.

Birželio 24 diena, penktadienis. Ankstyvą Joninių rytą startuoju vykdamas link Lietuvos. Briuselyje oro bendrovių darbuotojai jau kuris laikas streikuoja, ne visi skrydžiai vykdomi arba jie vėluoja. Aną savaitę trimis valandomis vėlavo reisas į Rygą. Vėlavau išskristi ir iš Kauno, o šiandien reisas tai visai atšauktas. Turi gelbėti visur esantis Ryanair. O Ryanair skraidina iš Eindhoveno. Tai toks mielas miestas Olandijoje, ir gera futbolo komanda. Tai aš smaigiai įsitaisiau traukinyje, ir su keletu persėdimų atriedėjau iš Briuselio į tą miestą. Traukinys vėluoja? Taigi – spėsiu. Pasijutau kaip doras pensininkas, užsitarnavęs teisę paekskursuoti (o gal kaip Dalmanas iš Borgeso neprilygstamojo El Sur?) Mat, nesuvokiau, kad nuotykiai tik prasideda. Priartėjęs prie Eindhoveno oro uosto pastato, pamačiau kone puskilometrinę eilę prie durų į jį. Kantriai išstovėjęs pusantros valandos, vis tiek į bagažo patikrą nespėjau. Laimei, mane išžvejojo iš tos eilės ir „be eilės” įsodino į vėluojantį (tik valandą) Vilniaus reisą. Še tau ir Joninės! Vakare buvau namie.

 

Birželio 25 diena, šeštadienis. Joninių tęsinį atšventėme su šeima ir anūkėmis Lietuvoje.

Birželio 26 diena, sekmadienis. Ankstyvą rytą rusija vėl smogė raketomis daugeliui Ukrainos miestų. Kyjive apšaudytas ir sudegintas devynaukštis, vienas žmogus žuvo, yra sužeistų, tarp jų 7 metų mergaitė. Kenčia ir Černihivo sritis. Pirmą kartą nuo karo pradžios nusitaikyta į Čerkasų miestą, kuris iki šiol buvo išvengęs raketų ir bombų smūgių. Tie nauji Rusijos smūgiai vėl iššaukia pabėgėlių srautus. Į Lenkiją per dieną atvykstančiųjų skaičius vėl viršija skaičių tų, kurie grįžta namo į Ukrainą. O juk tai ne „statistiniai vienetai”, tai gyvi žmonės – kiekvienas su savo skausmu, savo likimu.

Pabaigai, apie tranzitą: Liberalų sąjūdis kreipėsi į Prezidentą dėl Kaliningrado tranzito. Kadangi situacija su Kaliningrado tranzitu yra pernelyg komplikuota ir netgi kelia pavojų Lietuvos nacionaliniams interesams, liberalų teigimu, negalime pasyviai laukti Europos Komisijos naujo sankcijų reglamento išaiškinimo, atstovai siūlo kuo skubiau susitikti ir aparti, kaip reikėtų elgtis šioje krizėje. „ES užsienio politikos vadovas Josep Borrell spaudai teigė, jog Lietuva nesiėmė jokių vienašalių nacionalinių apribojimų ir laikosi tik bendrijos sankcijų, todėl, pareikšti kaltinimai tėra propaganda. Visgi, Briuselis dar kartą tikrins šio sprendimo teisinius aspektus“, – rašo ELTA naujienų agentūroje.