Dienoraštis

Birželio 27 – liepos 3 dienos, 2022 metų 26 savaitė

Europos Parlamento atostogų artėjimas darosi vis labiau juntamas. Tik ar galėsim ramiai atsipūsti? Tie, kurie patiria bombardavimą, kariauja pirmose fronto linijose (kariauja už mus!), žinoma, atokvėpio neturės. O ši savaitė Briuselyje oficialiai vadinosi komitetų savaitė, – ir savo pavadinimą pateisino. Daug posėdžiavau ir balsavau.

Nuotrauka iš svetainės unsplash.com

Birželio 27 diena, pirmadienis. Išvykstu į Briuselį. O EP iškart prasideda ENVI komiteto posėdis. Svarstyta apie deleguotą teisės aktą, kuris buvo parengtas dar praėjusių metų gruodį. Yra įvairių nuomonių, ar tai tinkama priemonė. Taigi dar iki karo. Jis skirtas vadinamajai taksonomijai. Jame, paprastais žodžiais tariant, atominė ir dujų energetika „laikinai paskelbiamos netaršiomis”, t. y. artimiausiais metais lyg ir „prisidedančiomis” prie kovos su klimato kaita. Mano nuomone – ne. Jeigu jau dabar investuoti į dujas, tai gal į suskystintųjų dujų terminalus, kad kuo greičiau išsivaduotume iš energetinės priklausomybės nuo rusijos. O šiaip jau, dujų paskelbimas „laikina žalinančia priemone” kelia tik kreivą šypseną.

Apie Kaliningrado tranzito situaciją. Rusija metėsi atvirai grasinti Lietuvai, kai šioji pradėjo vykdyti europines sankcijas – stabdyti tam tikrų metalo dirbinių gabenimą per savo (t. y. ES) teritoriją. Bet gi rusija žinojo, kad taip bus ir privalėjo galvoti apie savo reakciją! Gi netrukus priartės data, kai įsigalios draudimai gabenti ir trąšas bei alkoholį, paskui – naftą. EK kruopščiai, paketas po paketo, ruošė sankcijas rusijai, kad ji imtų suvokti savo nusikalstamą elgesį Ukrainoje ir imtųsi jį keisti, sustabdytų žudynes, agresiją. Pasirodo, neveikia! Užsimojo dabar jau ir prieš Lietuvą…

Birželio 28 diena, antradienis. Šiomis dienomis gyvename tarp ES ir NATO viršūnių susitikimų. Birželio 23–24 d. ES Vadovų Taryba vienbalsiai nusprendė suteikti Ukrainai ir Moldovai ES kandidatės statusą, Sakartvelui – narystės perspektyvą. Šiandien prasideda svarbiausias per kelis dešimtmečius NATO suvažiavimas Madride, laukiame mums taip rūpimų „žinių”. O Ukraina toliau bombarduojama sužvėrėjusios teroristinės rusijos. Pastarosiomis dienomis matome tragiškų įvykių Ukrainos miestuose vaizdus: Kijeve ir Kremenčiuke. Už tų nuotraukų – toliau žūstantys nieko nekalti ukrainiečiai, dūžtantys žmonių likimai…

Maršalo planu po Antrojo Pasaulinio karo buvo atstatyta laisvosios Europos dalis. Dabar, manau, kad naujojo plano esmė turėtų būti – apibrėžti trumpojo laikotarpio tikslus, kurie orientuotųsi į konkrečius finansinius įsipareigojimus. Tačiau būtinos ir ateities perspektyvos, tai yra politinė paradigma – integracija su ES bei NATO narystė. Dabar Europos Komisija planuoja sukurti naują fondą Ukrainos atstatymui, ši priemonė bus sudaryta iš dotacijų ir paskolų bei veiks panašiu principu kaip kadaise veikė Maršalo planas.

Ukrainai suteiktas ES kandidatės statusas yra svarbus žingsnis toliau sieksiant pilnavertės narystės ES bendrojoje rinkoje ir politinėse institucijose. Tačiau procesas toli gražu nebaigtas. Pasibaigus karui, Ukrainą reikės atstatyti nuo pamatų. Analogijų esama. Europai pasiekti ir pralenkti prieškarinį ūkio lygį padėjo Maršalo planas, tasai planas suteikė teigiamą kryptį transatlantinių santykių plėtojimui. Dabar Europos Komisija planuoja sukurti naują fondą Ukrainos atstatymui, panašiu principu kaip neseniai buvo sukurtas „Next Generation EU“.

Dar iš NATO viršūnių susitikimo Madride: NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pranešė apie stiprinamas pajėgas rytiniame bloko flange prie rusijos, o JAV prezidentas paskelbė, kad jo šalis dar labiau stiprins kariuomenę Europoje, didins karių skaičių Rumunijoje, kurs naują JAV bazę Lenkijoje. Švedija ir Suomija susitikime pasirašė trišalį memorandumą, kuriuo Ankara atvers kelią šiaurės šalių narystei Aljanse. Rytoj NATO vadovai oficialiai pakvies Švediją ir Suomiją tapti NATO narėmis.

EP – posėdžiavo ELP darbo grupės Ekonomikos ir aplinkos komitetas. Įdomios temos – tvarus aviacinis kuras (sintetinis ir biologinis), taksonomija.

Birželio 29 diena, trečiadienis. Frakcijos posėdyje nuoširdžiais plojimais pasveikinome suomius ir švedus, esmingai pajudėjus jų narystės NATO procesui. Šalių priėmimas į NATO patvirtins Aljanso atvirų durų politiką, sustiprins ir saugumą Europoje. Aišku, tai be galo svarbu ir Lietuvai. Taip Baltijos jūros regionas taptų NATO „vidaus ežeru“. Kitos žinios – iš Madrido, jos ne ką mažiau svarbios. Rusija įvardinta kaip didžiausia grėsmė Aljansui. Ji turi tuoj pat nutraukti karą, o Baltarusija – nustoti būti to karo bendrininke. Strategijoje įvardinta pozicija dėl Kinijos, kurios interesai kelia grėsmę mūsų saugumui ir demokratiniams procesams. Taip pat NATO patvirtino, kad pagal poreikį rytiniame flange bus stiprinamos pajėgos iki brigadų lygio. JAV taip pat stiprins savo pajėgas Europoje. Bet karas prieš Ukrainą tebevyksta ir V. Zelenskis NATO toliau prašo ginkluotės. Ją mes ir turime suteikti, tuo stiprindami ir savo saugumą.

Tranzito sprendimui, pasak „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus, EK sprendimas išliktų toks, koks buvo, ir Lietuva toliau draustų tam tikrų prekių tranzitą į Kaliningradą, tai – tranzito srautas per Lietuvą sumažėtų apie 40 proc.

Susitikau su EP vicepirmininku R. Wielandu. Tarėmės dėl Matthias Erzbergerio įamžinimo ir sąsajų su 1918 m Vasario 16-ąja. Dar vyko susitikimai su Baltarusijos jaunaisiais aktyvistais bei Ukrainos atstovais. Šiems, kaip ir mums, rūpi taksonomijos likimas. Negi Europa pripažintų rusiškas dujas kaip investavimo vertą „laikinai žalinantį” kurą?

Birželio 30 diena, ketvirtadienis. Dveji balsavimai už kitus europarlamentarus – ekonomikos ir tarptautinės prekybos komitetuose, pastarajame – dėl išskirtinio prekybos režimo su Moldova (daugiausiai vaisių eksportas). (Lietuvoje balsavimas už kitą Seimo narį grėstų apkalta, tad: „Nėra ko čia girtis, patylėtum verčiau”, – sako man žmonės. Bet EP tai visai legalu ir netgi kilnu, – išgelbėti kolegą, kuris galbūt turi svarbių susitikimų savo valstybėje.)

Seimas priimtu įstatymu šiandien suteikė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui Vytautui Landsbergiui valstybės vadovo statusą. Valstybės vadovo statuso suteikimas profesoriui Vytautui Landsbergiui – mažiausia, ką privalėjome padaryti jau seniai. O galėtume ir paraidžiui iš anglų kalbos išsiversti: „President of Supreme Council” Prezidentas… Balsavo 79 parlamentarai, prieš – 1, o susilaikė 4 Seimo nariai. „Gerai, kad Lietuva galų gale prilygo Estijai. Estijoje labai seniai taip nutarta – kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas buvo valstybės vadovas. Estai seniausiai tą padarė, be jokių tragedijų“, – teigė V. Landsbergis. O šiandien dar ir Tarptautinė parlamentarizmo diena. Simboliška.

NATO didins saugumą ir investicijas inovacijų kūrimui. Lietuva taip pat prisidės ir dalyvaus DIANA (angl. Defence Innovations Accelerator for the North Atlantic) inovacijų ekosistemoje. Finansinis prisidėjimas padės paspartinti technologinį gynybinį kūrimą ir vystymą.

Keitimasis nuomonėmis su už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingu Komisijos nariu Virginijumi Sinkevičiumi dėl ES biologinės įvairovės veiksmų. EK siūlomas teisės aktas yra palankiai įvertintas. Pradedamas rengti gamtos atkūrimo įstatymas. Tai labai svarbus teisės aktas, o rusijos karas Ukrainoje suteikė dar didesnę reikšmę ir svarbą gamtos atkūrimui. Virginijus Sinkevičius: „Turėtume nustoti naudoti maisto saugumo argumentus. Ūkininkai jau dabar praranda milijardus dėl dirvožemio erozijos. Maisto saugumas daugiausia susijęs su karu Ukrainoje ir jų uostų blokavimu. Kodėl tokia didžiulė maisto kainų infliacija? Pirma, taip yra dėl didelių energijos kainų. Galiausiai, nuo rekomendacijų pereiname prie teisiškai privalomų aktų“.

Liepos 1 diena, penktadienis. Anykščiuose pristačiau parodą apie tremtį anykštėnų bendruomenei, susitikimas vyko Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešojoje bibliotekoje. Nuoširdžiai dėkoju nepabūgusiems kaitros ir kantriai išsėdėjusiems renginyje. Tarp jų – ir merui Sigučiui Obelevičiui. Svarbią reikšmę turi ir bibliotekos, kur vyksta paroda, pavadinimas. Ir tai ne šiaip sau žaismingas sutapimas – „Didžiulis ir Mažylis“. O Liudvikos ir Stanislovo sūnus, gydytojas Antanas Didžiulis buvo nuoširdus, artimas mano Dieduko Prano draugas! Taigi vienoje ligoninėje jie taip ir gydytojavo: Didžiulis ir Mažylis.

Paauglystėje Anykščiuose gyvenau ilgesnį laiką, 1968-aisiais. Dabar jau skaičius „68″ turi kitą reikšmę, bet tai irgi apie metus. Dienos trejopai ypatingos. Lygiai prieš 3 metus prasidėjo EP kadencija, prieš metus atidarėme biurą Palangoje, o prieš 45 metus susituokiau. (Facebook parašiau, kad prieš 44 metus, bet niekas, žinoma, nepastebėjo). Yra ir daugiau įdomių skaičių. Oro temperatūra dabar – 32 laipsniai, vandens Rubikių ežere – 25. Siaurukas, nutiestas 19 amžiaus pabaigoje, sėkmingai tebevažinėja… tiesa, dabar jau nebevežioja krovinių, o ir keleiviai – tik pasimaudyti vykstantys turistai.

Liepos 2 diena, šeštadienis. Pirmasis mano biuro gimtadienis Palangoje. Smagu prisiminti geriausias akimirkas iš biuro veiklos: susitikimų, parodų, akcijų, konkursų. Biuro vadovė Sandra Tamašauskienė šeštadieniais man atsiųsdavo laišką apie vykusius biure organizuotus renginius. Eidami Signatarų alėja, užsukite ir į Vytauto g. 53. Norintys kurti ir įgyvendinti pilietiškas idėjas, besidomintys Europos Sąjunga ir Europos Parlamentu yra mielai laukiami ir kviečiami.

O štai ir Sandros laiško man ištrauka po šiandien vykusio renginio biure: „Saulėta ir karšta, kaip jau įprasta šią vasarą. Išnešu į alėją parodą „Vasario 16-osios Akto Signatarų autografai“, informacinius bukletus apie Europos Sąjungą, Europos Parlamentą. Netoliese ant akmeninių suoliukų prisėda jauna šeima su trimis vaikučiais. Reikia pakalbinti: pasisveikinau, paklausiau, ar norėtų vaikai sudalyvauti viktorinoje apie ES. Mergaitės noriai atakinėjo į klausimus. Padovanojau po tušinuką su ELP simboliais ir skirtuką knygoms su Liudo citata. Vyriškis paklausė, kodėl Liudo Mažylio biuras yra Palangoje, pasikalbėjom apie Liudo veiklą EP ir istorinės atminties išsaugojimo srityje. Šeima grįžusi atostogų iš Norvegijos.

Stebiu, kaip praeidami žmonės stabteli prie parodos: vieni ilgiau, kiti trumpam. Šiandien nemažai pasidomėjo bukletais, keletas pasiėmė paskaityti. Palangoje Signatarų alėja praeina daug žmonių. Pakalbinu tuos, kurie ilgiau stebi parodą: iš Telšių, Kretingos, Palangos… Jaunesni klausia, vyresni patys nori kalbėti, pasakoja apie Liudą, kur ir kada buvo susitikę ar dalyvavo paskaitoje. Dėkoja už parodą, prašo perduoti linkėjimų, klausia, kada pats Liudas atvažiuos. Netrukus į biurą užeina jauna moteris su sūneliu: laba diena, mes su šeima dalyvavome akcijoje „Švari Lietuva – švari Europa“, užėjome padėkoti už akciją, už Liudo rūpestį gamta.

Prie durų matau žmones, bet jie neužeina. Prieinu, matau tarpduryje didelį juodą šunį ir jaunus du jo šeimininkus. Juokiasi: jei ne smalsuolis Volteras, būtume pro šalį praėję. Klausia: kodėl Liudo biuras Palangoje? Ar tikrai Baltijos jūra labiausiai užteršta? Kokia čia paroda? Pasikalbam. Šeštadienį paroda domisi labai įvairi publika: nuo pavienių žmonių, iki grupių, garsiai aptarinėjančių matomus eksponatus.

Perduodu lankytojų linkėjimus ir klausimą, tai kada gi atvažiuosite į Palangą?“

Atsakau Sandrai, – jau kitą savaitgalį!

Liepos 3 diena, sekmadienis. Siaurukas Anykščiai–Rubikiai 12 km atstumą įveikia per 50 minučių. Na, greitis apie 4 km / val., tai net ristele visai galima bandyti vytis. Už Šventosios tilto – beveik visą laiką Anykštos upelės pakriūtėmis. Žavūs vaizdai! Nemažą gabalą – įkalnėn, tad pagal šios trasos įpročius, kai jau lokomotyvas nebepatempia, šeštojo vagono keleiviai išlipa ir jį stumia. Jei dar stinga galios – tada išlipa ir iš penktojo. Jei ir vėl ne – tada atkabina penktąjį su šeštuoju, o keleiviai perlipa į pirmus keturis. Jei ir dar nesėkmė – išlipa visi ir daromas piknikas pagelžkelėje ant žolės.

Drezina priveža šašlo (kaip kompensaciją) ir gėrimų (tenka susimokėti). Sako, kitiems patikę geriau, negu Rubikiuose, nes ten tai jau už viską tenka susimokėti, tik už maudynes ežere ne. Bet jei vanduo šaltas… tai galit spręsti patys. O Anykščiai – žinomas mūzų ir parnaso pasaulio koncentratas. Kažkada Baranauskas, dar tik kai buvo klierikas, čia dėliojo savo giesmes. Man jo muziejaus klėtelės darbuotoja nesunkiai įrodė, kad „Anykščių šilelis” – visai ne poema, o giesmė. Anykštėnai tradiciškai ryžtingi, įamžindami savo (ir ne tik) krašto įžymybes. Bažnyčia – aukščiausia Lietuvoje. Ant aukštojo smėliakalnio – Laimės žiburys, trylikos metrų aukščio bokštas, Jono Biliūno beribio ir besąlygiška žmogiškojo pasiaukojimo simbolika. Puntuko nepagailo Dariaus ir Girėno skrydžiui įamžinti. Baranausko klėtelė pagarbiai po stiklo gaubtu išsaugota. Antano Vienuolio memorialinis namas juolab. Siaurukas, va, tebevažinėja. Lajų taką virš pušų išvedžiojo anykštėnai – nepatikėjo, kad tai kraštovaizdį sugadinsią. Ir padarė teisingai. Na, dar kai kurių poetų dingusių rankraščių, tiesa, Anykščiai stokoja. Žinoma, kažkiek vilties ir į mane: „Kad tik jisai imtųsi ieškoti, tai gal ir surastų!” – viltingai šnabžda jie, o tai kiekvieną nuteiktų narsiems žygiams. O ką! Toks gi lozungas yra: ieškoti ir rasti. Bet… artėja nauja savaitė. Maršrutas tiesis Strasbūro link. Ten mus pasitiks liepos 6-oji (ar gal mes ją pasitiksim?) Trauksim giesmę. Ne Baranausko, tiesa, bet į tą giesmyną yra ir Jo didis įnašas.