Dienoraštis
Liepos 18–24 dienos, 2022 metų 29 savaitė
Liepos 20 diena, trečiadienis. Europos Parlamentui rengiantis artėjančioms atostogoms vis bandau „pajudinti“ ES institucijas dėl svarbių Ukrainai aspektų. Šią savaitę parengiau tris klausimus ir kreipiausi į Europos Komisiją. Pirmiausia, tai kyla epidemijų protrūkio pavojus Ukrainoje ir visoje Europoje. Šiuo metu Ukrainoje trūksta vakcinų nuo tymų, BCG, poliomielito, raudonukės, kokliušo, difterijos ir kt. Jei nebus reaguojama greitai, tai epidemijos gali plisti ne tik Ukrainoje, bet kartu su karo pabėgėliais – ir ES šalyse. Taip pat Komisiją raginu imtis aktyvesnių priemonių dėl psichologinės pagalbos nukentėjusiems kare, taikyti psichosocialinę reabilitaciją ukrainiečiams. Laiške, kaip pavyzdį pateikiau Lietuvos 2014-2017 metais įvairiose Ukrainos srityse vykdytą programą „Psichosocialinės reabilitacijos paslaugų įdiegimo projektas“. Psichologinė pagalba reikalinga kariškiams, jų šeimoms bei visai visuomenei. Ypač vaikams. Trečiąjį klausimą pateikiau EK, Tarybai ir „Tatenai“. Zaporižės AE laiko užgrobusios rusijos invazinės pajėgos. Pagrobti ir daugiau nei 40 elektrinės darbuotojų, kurie kankinami reikalaujant išpirkos. Manau, jog Komisija, Taryba ir „Tatena“ turi nedelsdami pareikalauti, kad rusija besąlygiškai, nelaukdama kokių nors derybų pradžios, atitrauktų visus savo kariškius bei ginkluotę iš Zaporožės AE ir kitų branduolinių objektų. Kitu atveju raginu imtis papildomų ES sankcijų rusijai.
Liepos 21 diena, ketvirtadienis. Kaip eliminuoti hepatito C virusą Lietuvoje? Kreiptis į šeimos gydytojus dėl prevencinės patikros. Medikų ir politinės valios dėka – Lietuvoje tai jau įmanoma. Džiaugiuosi, kad ir man pavyko prie to prisidėti. Šiandien dalyvavau puikaus turinio forume skirtame Pasaulinei hepatito C dienai. Savo pranešime kovą su hepatitu C pristačiau kaip pažangų žingsnį ir kovoje su vėžiu. Apie tai ne kartą esu pasisakęs Europos Parlamente. Kartu su profesoriumi Limu Kupčinsku ir kitais forumo dalyviais bei hepatito C patikros programos iniciatoriais pasirašėme bendrą „Kvietimą veikti“, kad ši prevencinė programa būtų kuo tikslingiau įgyvendinama. Tikime, kad galime būti vieni pirmųjų pasaulyje ir iki 2030 m. visai eliminuoti šį klastingą virusą Lietuvoje.
O Belgijos Karalystė šiandien mini nacionalinę šventę. Lietuvą ir Belgiją jungia ilgaamžis dvišalis ryšys prekybos, mokslo, švietimo ir kultūros srityse, o dar ir NATO vadovų priimti sprendimai reikšmingai prisidės prie Aljanso!
Liepos 22 diena, penktadienis. Apie energetikos iššūkius Europoje. ES institucijos pasiekė susitarimą dėl Europos Komisijos siūlyto „taksonomijos įstatymo“ pakeitimų. Taip laikinai įtraukiant dujas ir branduolinę energiją kaip tvarią energetikos rūšį. Europos Parlamente balsavau „prieš“ šį Komisijos siūlymą, bet kitų europarlamentarų balsų pakako, jog būtų priimtos pataisos dėl šio teisės akto. Tai leis skatinti investicijas į branduolinę ir dujomis pagrįstą energiją kaip „žaliąsias“. Tokį politinį sprendimą būtina vertinti rusijos agresyvaus karo Ukrainoje kontekste. Išaugusios energijos kainos, žaliavų stoka – tai verčia Europą pergalvoti savo ateitį, persvarstyti savo „žaliąsias“ ambicijas. Visgi reikia suvokti, kad kaltininkė dėl energijos (konkrečiai – dujų) nepritekliaus yra rusija. Tokius Kremliaus žingsnius reikia vertinti tik kaip rusijos kerštą dėl Vakarų ir ES taikomų sankcijų. Didžiosios industrinės šalys nėra pajėgios įgyvendinti absoliutaus ir greito atsitraukimo nuo rusiškos energijos. Dar gegužės 19 dieną, priimdami Europos Parlamento rezoliuciją dėl rusijos karo Ukrainoje socialinių ir ekonominių pasekmių ES, pritarėme, kad nedelsiant būtų įvestas visiškas rusijos naftos, anglies, branduolinio kuro ir dujų importo embargas ir visiškai atsisakyta „Nord Stream“ 1 ir 2 dujotiekių. Taigi, reikia tikėtis, kad Europa pasimokė iš praeities klaidų. Pagaliau pasigirdo kalbos ir dėl visiško „Nord Stream 1“ dujotiekio stabdymo. Teoriškai toks žingsnis turėtų neigiamai paveikti rusijos ekonomiką.
Kalbant apie Lietuvą, akivaizdu, kad čia prioritetu yra laikoma saulės ir vėjo energetika. SDG terminalas Klaipėdoje toliau sėkmingai aprūpina mūsų poreikius. Dabar pagrindinis tikslas turėtų būti kuo greičiau (nelaukiant 2025 metų pabaigos) sinchronizuoti savo elektros tinklus su kontinentinės Europos sistema ir atsijungti nuo posovietinio BRELL žiedo bei jo ligi šiol tebeaptarnaujamų techninių elektros srautų. Pagal 2021 m. duomenis, Lietuva kol kas pasigamina beveik 30 proc. reikalingos elektros energijos. Todėl akivaizdu, kad gamybos pajėgumo didinimas turėtų būti prioretizuojamas bei orientuotas į Žaliąjį kursą. Dar iki 2030 m. elektros energijos rezervai turėtų būti didinami jau kuriant žaliąją infrastruktūrą. Todėl teisinga kryptis – sparti ir visapusiška žaliosios energijos plėtra. Anksčiau jau ne kartą minėjau, jog Lietuva negali sau leisti „sėdėti toje pačioje“ valtyje su rusija ir Baltarusija, o ir atsijungimui nuo BRELL būtina infrastruktūra iš esmės jau yra sukurta. Desinchronizacija būtų ryžtingas atsakas į rusijos karą prieš Ukrainą bei pozityvi žinia partneriams. Principinga Lietuvos laikysena dėl karo Ukrainoje tarp ES narių yra gerai atpažįstama, todėl ir pozicija dėl energetikos, nutraukiant paskutinius galimus ryšius su Kremliaus režimu, tik dar kartą primins, jog taip, kaip Europa gyveno iki rusijos karo prieš Ukrainą pradžios, gyventi nebeprivalės.
Liepos 23 diena, šeštadienis. Juozo Jakavonio sodyboje atnaujintas Dainavos apygardos partizanų vadavietės bunkeris. Renginyje ta proga: koncertas, filmas, Vytauto Landsbergio ir kitų pasisakymai. Gyva Lietuvos laisvės kovų istorija.