Dienoraštis
Spalio 10–16, 2022 metų 41 savaitė
Nuotrauka iš sveitainės unsplash.com
Spalio 10 diena, pirmadienis. Savaitė prasidėjo nuo barbariškų rusų raketų atakų, nukreiptų prieš civilinę Ukrainos infrastruktūrą, nuo niekšiškų Kremliaus pareiškimų, Baltarusijos režimo sprendimo dar atviriau įsijungti į karą prieš Ukrainą. Baltarusija, kurios teritorija naudojama Rusijos kare prieš Ukrainą jau, rodos, visai nusprendė būti ir šalies agresorės karinėje sudėtyje. Šį rytą sprogimai nugriaudėjo Dnipro, Chmelnycko ir Žytomyro miestuose. Žmonės žūsta. Emociškai sunki diena… Ukrainos prezidentas V. Zelenskis tepabrėžė, kad jie nori tik sukelti paniką ir chaosą, nori įbauginti ukrainiečius, tai pagrindinis jų taikinys… Jie nori sunaikinti ir Ukrainos energetikos sistemą. O mes sustoti negalime – ES ir visi Vakarai toliau turi remti Ukrainą.
Reikia daugiau kovos su ekonomine prievarta priemonių. Toliau EP darbotvarkės rutina: primirštas, jau šiek tiek nuošalyje likęs, bet tikrai vis dar aktualus Lietuvai ir visai ES klausimas apie ekonominį trečiųjų šalių šantažą. Šiandien Tarptautinės prekybos komitete balsavome bei pritarėme Europos Komisijos pasiūlymui dėl kovos su prievarta priemonių. Šią iniciatyvą gerai pamename ir žinome iš seniau, ji kilo tuomet, kai Kinija pradėjo taikyti prekybinius apribojimus Lietuvai dėl pozicijos Taivano klausimu. Toliau šios priemonės svarstymas keliaus į plenarinę sesiją, kur tikimės vieningo ir ypač Lietuvai reikalingo atsako. Šios priemonės esmė – imtis atsako prieš tokias trečiąsias šalis, kurios bando (ar bandys) pažeisti mūsų atvirą požiūrį į pasaulinę prekybą ir taip apsaugoti ES rinką (o prekybinius „karus“ nukreiptus prieš ES irgi turi įveikti pati Europa!) Tai leis apsaugoti ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos rinką, kurios dalis juk mes esame…
Aptarti bendrieji iniciatyvinės grupės „EU4Health“ rezultatai su Komisija, iškelti tikslai: stiprinti sveikatos sistemas (duomenis, paslaugų sektorių, sveikatos priežiūros prieinamumą), ligų prevenciją ir tarptautinės sveikatos organizacijų bendradarbiavimą; pildyti ir kaupti krizei galimai būtinus produktus (medicinos, sveikatos priežiūros produktus pacientams ir pagalbinio personalo rezervui). Komisija patikino, kad tam skirta yra apie 28 mln.
Spalio 11 diena, antradienis. Šiandien bendravome su Lietuvos ambasadoriumi NATO Deividu Matulioniu ir kartu Briuselyje papietavome. Aptarėme dabartinio meto pagrindinius iššūkius, apie mūsų saugumą. Mūsų – tai viso aljanso. O neramumų yra, kai ties NATO siena vyksta totalus Rusijos karas prieš Ukrainą. Svarbu tai, kad šiandien esame NATO, mums tai yra didelis saugumo garantas. Be abejo, Lietuvos interesai turi būti kuo geriau atstovaujami… Na, ir aišku, nei vienas iš mudviejų niekada nepamiršime 2017-ųjų kovo mėnesio „nuotykių” Berlyne. Deividas Matulionis buvo tuometinis mūsų ambasadorius Vokietijoje, tvarkė svarbius reikalus, ir, va, skambina toks vienas profesorius ir praneša: „Žinote, aš ką tik Akto originalą archyve suradau…” (o kas vyko toliau, visi puikiai žinom…)
Spalio 12 diena, trečiadienis. Briuselyje lankėsi Sviatlana Cichanouskaja. O aš po ilgesnio laiko – per šešias valstybes – grįžtu į Lietuvą.
Spalio 13 diena, ketvirtadienis. Publikavau tekstą apie agresyvaus Rusijos karo Ukrainoje daromą žalą gamtai. Galvojant apie karo Ukrainoje padarinių šalinimą, jam pasibaigus, negalima pamiršti dar ir ekologinių karo padarinių. Atstatinėjant šalį teks atsižvelgti ne tik į ekonominius, socialinius, humanitarinius aspektus, bet ir į tai, kad Rusijos agresija sukėlė plataus masto katastrofiškų aplinkosaugos pasekmių. Ukrainos Aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministerijos duomenimis, Rusijos invazijos žala aplinkai Ukrainoje šiuo metu vertinama maždaug 36 milijardais eurų. Taip pat Ukrainoje sukeltos oro taršos sąskaita kol kas siekia apie 25 mlrd. eurų, o dar 11,4 mlrd. eurų sudaro dirvožemiui padaryta žala. Ukrainos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministras Ruslanas Striletsas EP Aplinkos komiteto posėdyje mus patikino, kad Europos Žaliojo kurso principai turėtų būti įtvirtinti visuose būsimuose dokumentuose atkuriant Ukrainą, Rusijos karo veiksmams pasibaigus.
Ukrainos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministras teigia, kad per septynis mėnesius trukusį karą į atmosferą išmesta 31 mln. tonų perteklinio CO2. Toks išleistų šiltnamio dujų kiekis yra didžiausias tarp kaimyninių šalių ir gerokai viršija Europos Sąjungos (ES) valstybių narių vidurkį. Beje, ir iki karo Ukraina pirmavo pagal CO2 dujų išmetimą Europoje. Didžiausias Ukrainos išmetamųjų teršalų šaltinis buvo Mariupolio plieno gamykla, kurios likimas visiems žinomas: ji buvo negailestingai subombarduota rusų. O kadangi Ukraina turi nemenkas geležies rūdos atsargas, metodiškai ir plieno pramonės atgaivinimas, pasitelkiant jau naujas technologijas, yra visai realus. Žaliųjų technologijų projektų įgyvendinimas užtikrintų didesnį pramonės efektyvumą ilguoju laikotarpiu, nors investuoti tektų daug. Ukrainos vyriausybė rengia pokario atkūrimo ir plėtros planą, atitinkantį žaliosios ekonomikos ir taršos mažinimo principus. Rusija nuolatos bombarduoja kritinę civilinę infrastruktūrą: naftos perdirbimo gamyklas, chemijos gamyklas, energetikos objektus, pramoninius sandėlius ir vamzdynus… dėl to Ukrainos oras, vanduo ir dirvožemis tapo užteršti nuodingomis medžiagomis, kurias identifikuoti ir pašalinti prireiks daugybės metų bei nemenkų finansinių išteklių. Dėl įvairių nuodingų medžiagų, patekusių į gruntinį vandenį, gali kilti ir ilgalaikių pavojų sveikatai bei išsivystyti ligos, pavyzdžiui, vėžys, kvėpavimo ligų sutrikimai. Tiesioginį pavojų visuomenės sveikatai sukelia šaudmenų liekanose esančios pavojingos medžiagos, kurios nuteka į gruntą ir turi įtakos paviršinio bei požeminio vandens kokybei. Žala aplinkai akivaizdi… tačiau jos mastą kol kas dar sunku išmatuoti. Prireiks daug laiko išminuoti laukus, surinkti visą karinę techniką ir amuniciją bei ją utilizuoti. Todėl Ukraina žada inicijuoti pasaulinės platformos kūrimą, skirtą karinių veiksmų sukeltos žalos aplinkai vertinimo tarptautiniams metodams. Apskaičiuota, kad dėl vandens tiekimo infrastruktūrai padarytos žalos, 1,4 mln. žmonių Ukrainoje šiuo metu neturi prieigos prie švaraus vandens, o dar 4,6 mln. žmonių turi tik ribotą prieigą.
Vis dėlto viena iš svarbiausių ir tiesioginę grėsmę gyvybei keliančių problemų yra branduolinės katastrofos grėsmė. Zaporižios AE yra nuolat apšaudoma, o teritorija visiškai militarizuota ir paversta iš esmės karine baze. Per pastarąją savaitę atominė elektrinė buvo atjungta nuo išorinių elektros tiekimo linijų du kartus. Atsarginiai dyzeliniai generatoriai aprūpina elektrinės saugos funkcijas, konkrečiai reaktorių aušinimą, kurio nelikus kiltų branduolinė katastrofa.
Padėti spręsti Rusijos sukeltas aplinkosaugos problemas ketinama jau dabar, nelaukiant karo pabaigos. Dar 2022 m. birželį ES leido Ukrainai (pirmajai ne ES valstybei) prisijungti prie LIFE programos, kuri yra ES aplinkos ir kovos prieš klimato kaitą finansavimo priemonė. Artimiausiu metu numatyta, kad LIFE programa galėtų padėti Ukrainai atlikti poreikių sprendžiant dirvožemio ir vandens nukenksminimo problemas analizę. Taip pat Ukraina kuria Pokario atkūrimo ir plėtros planą (angl. The Post-war Recovery and Development Plan), vadovaudamasi žaliosios ekonomikos ir sumažintos emisijos plėtros principais. Juk vienas iš esminių reikalavimų visoms ES kandidatėms, konkrečiai Rytų Partnerystės šalims, yra investuoti į perėjimą prie žaliosios ekonomikos. Todėl finansinės pagalbos teikimas yra reikalingas iš anksto iki visavertės Ukrainos narystės ES. Tai leistų šalies atstatymą sieti su Žaliojo kurso tikslais.
O Lietuvoje: Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas dalyvavo Aljanso gynybos ministrų susitikime, komentavo apie NATO gynybą ir kad ji turėtų būti stiprinama Ukrainai kovojant prieš puolančią rusiją: „Šios savaitės rusijos raketiniai išpuoliai prieš civilinius objektus Ukrainoje rodo, kad turime dar labiau sustiprinti mūsų paramą Ukrainai. NATO turi didinti gynybą ir atgrasymą ir tinkamai įvertinti visus galimus rusijos eskalacijos scenarijus. Taip pat neramina neatsakingas Baltarusijos elgesys“. Europos sąjungininkų, tarp jų ir Lietuvos, pasirašyti ketinimai dėl Vokietijos pasiūlytos iniciatyvos pirkti naujas oro gynybos sistemas, paskatino NATO siekti šių pajėgumų sustiprinimo.
Spalio 14 diena, penktadienis. Šiandien su Jaunųjų konservatorių Lyga Kaune bendravome apie Europos iššūkius ir galimybes. Jaunimas domėjosi įvairiomis temomis: ir kelionės po „Rail Batltica“ projekto įgyvendinimo, ir nešiojamų elektroninių prietaisų įkroviklių suvienodinimu. Susirinkusieji manęs klausinėjo apie ES veiksmus rusijos karo prieš Ukrainą kontekste bei apie Žaliąjį kursą.
Spalio 15 diena, šeštadienis. Spalis – EP sesijų Strasbūre metas, kitai savaitei vyksiu jau į antrąją… bet, ištaikius momentą, buvo būtina staiga užderėjusių grybų derlių Druskininkų miškuose nusirinkti.
Spalio 16 diena, sekmadienis. Dalyvavau Dariaus ir Girėno stadiono atidarymo šventėje. Programoje – ekskursija po stadiono erdves, tada Lietuvos futbolo taurės finalo rungtynės (Kauno rajono „Hegelmann“ prieš Vilniaus „Žalgirį“) ir atidarymą vainikuojantis koncertas. Taigi, trys žodžiai, nepaliekantys abejingų: „Darius ir Girėnas“, „Kaunas“, „futbolas“.