loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

Naujųjų metų ir naujų darbų pradžia

Nuotrauka iš svetainės unsplash.com

Dienoraštis 

Sausio 2–15, 2023 metų 1–2 savaitės

Nuotrauka iš svetainės unsplash.com

Nuotrauka iš svetainės unsplash.com

 

Sausio 2–8, 2023 metų 1 savaitė

Sausio 2 diena, pirmadienis. „Baigiasi metai, Viešpatie, kurie mums kartais buvo sunkūs ir nedėkingi, bet mes vis tiek buvome moesti et errabundi, dainavome dainas, nors ir ne visuomet Tau“ (Alfonsas Nyka-Niliūnas). Baigėsi senieji metai, prasidėjo naujieji, vis dar viltingi, kad Europoje stotų taika ir laisvė. O man prasideda ir nauji darbai.

 

Sausio 3 diena, antradienis. Atvykau į Panevėžį, kur Panevėžio ligoninė ir jos visa bendruomenė švenčia ligoninės šimtmetį. O juk pirmuoju šios ligoninės vadovu tai buvo mano Diedukas Pranas Mažylis! Jis buvo darbštumo ir principingumo pavyzdys. Gilindamasis į senelio biografiją, supratau, kokio išskirtinio likimo, kiek daug nuveikęs Lietuvos sveikatos apsaugai tai buvo žmogus. Diedukas turėjo trejopus gebėjimus: pirmiausia, jis buvo daktaras, klinicistas, akušeris-ginekologas, antra – profesorius, dėstytojas, trečia – puikus sveikatos sistemos organizatorius įvairiais Lietuvos raidos laikotarpiais. Jo svajonė buvo įsigyti privačią kliniką ir ją realizavo 1936 metais. Tik, deja, tai buvo neilgam – iki Antrojo pasaulinio karo pradžios, kai buvo sovietų nacionalizuota. Vėliau, pasibaigus karui, sovietmečiu senelis ir toliau rūpinosi akušerija-ginekologija. Galima drąsiai teigti, kad jis buvo visų Lietuvos akušerių-ginekologų mokytojas arba jų mokytojų mokytojas. Man didžiulė garbė, kad esu palikuonis tokio iškilaus žmogaus, kurį iki šiol žmonės prisimena.

Beje, „pakeliui“ ligoninės vestibiulyje atidariau Signatarų autografų parodą, ji bus eksponuojama visą mėnesį, bus galima laisvai ateiti į ligoninę ir pasižiūrėti (o tam visai nebūtinai susirgti…) Išeinant gavau ir dovanų sau į kolekciją – minimam ligoninės šimtmečiui skirtą KĄ TIK išleistą pašto ženklą.

 

Sausio 4 diena, trečiadienis. Šiandien EP Pirmininkė Roberta Metsola, Belgijos teisėsaugos institucijų prašymu, pradėjo skubią dviejų Europos Parlamento narių imuniteto atšaukimo procedūrą: „Mes ir toliau sieksime užtikrinti, kad prasikaltę asmenys neliktų nenubausti. Prasikaltusieji įsitikins, kad Parlamentas stoja įstatymo pusėn. Korupcija negali būti pelninga, su ja kovosime kaip galėdami“, – kalbėjo Pirmininkė. Per ateinančias savaites iš Pirmininkės lauksime pristatymo savo ketinimų dėl reformų, įskaitant dabartinių taisyklių peržiūrą ir vidinių sistemų gerinimą bei susijusių ir su taisyklių vykdymo užtikrinimu.

 

Sausio 9–15, 2023 metų 2 savaitė

Sausio 9 diena, pirmadienis. Jau trečius metus iš eilės kviečiu moksleivius dalyvauti eilėraščių ir esė konkurse „ŠVENČIU LIETUVĄ“. 2022-aisiais konkursas susilaukė didelio susidomėjimo ir jame dalyvavo net 500 moksleivių, o tai reiškia ir 500 kūrinių! Šiemet kviečiu moksleivius kūrybiniame darbe atsakyti į tokį klausimą: „Ko mane išmokė Lietuva?“. Nugalėtojai bus skelbiami mums visiems simbolinę dieną – Vasario 16-ąją. 

 

Sausio 10 diena, antradienis. Metai nauji, bet pagrindinės temos išlieka tos pačios. Štai viena iš džiugesnių: išsprūstame iš Rusijos energetikos gniaužtų. Kitą mėnesį sukaks metai nuo Rusijos karinės invazijos Ukrainoje pradžios… Proga apsvarstyti ne tik įvykusį geopolitinį lūžį, bet ir pakitusią retoriką regioninio saugumo atžvilgiu. Dabar sunkiai rastume Europos Sąjungos valstybę, kuri norėtų turėti bent kokius nors ryšius su Rusija: ar tai būtų energetinis bendradarbiavimas, ar diplomatinis, ar kultūrinis. ES buvo užbrėžusi simbolinę datą – nuo 2023-ųjų sausio 1-osios atsisakyti rusiškos naftos importo. Jei konkrečiau, tai taikyti 90 proc. jūra gabenamų naftos produktų embargą, o nuo 2023 m. vasario atsisakyti ir rusiškų degalų importo. 

Kai dar buvo tartasi dėl šeštojo sankcijų paketo, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad rusiškai naftai bus taikomas absoliutus embargas metų pabaigoje – dėl šių faktorių visumos Briuselyje kilo abejonių, ar tikrai įmanoma taip greit atsisakyti rusiškų dujų ir naftos. 2022 m. gruodžio 5 d. įsigaliojus sankcijoms Rusijos žalios naftos eksportas sumažėjo 12 proc., o pardavimo kainos – 23 proc. Todėl bendrai Kremliui pajamos iš Rusijos žalios naftos sumažėjo net 32 proc. Ekspertų teigimu, dabartinis jūromis gabenamai rusiškai naftai draudimas, kuris įsigaliojo 2022 m. gruodžio 5 d. Kremliui kainuoja 160 mln. eurų per dieną. O kalbant apie tas pačias naftos kainos lubas, ekspertai teigia, kad 30 – 40 dolerių riba hipotetiškai turėtų rimtą ilgalaikį poveikį Rusijos ekonomikai.

 

Sausio 11 diena, trečiadienis. Pratęsiant apie dujas, tai 2021 m. ES iš Rusijos importavo 41 proc. dujų, o 2022 m. tik 7 proc., todėl dar 2022 m. vasarą skriejo grasinimai iš Kremliaus, kad Europa be rusiškų dujų sušals žiemą. Bet, kaip ir tikėtasi, šie grasinimai nepasiteisino. Tiek palankios oro sąlygos, tiek ir sumažėjęs šalių energetinis poreikis įveikė Putino „žiemos karo“ strategiją. Dabar Europos energetikos kursas aiškus – žalias. Europos energetikai dabar yra privalu laikytis Žaliojo kurso ir nekartoti praeityje padarytų strateginių klaidų.

 

Sausio 12 diena, ketvirtadienis. Eurobarometras: europiečiai smarkiai nerimauja dėl išaugusių pragyvenimo kaštų: „Suprantama, kad žmonėms nerimą kelia augančios pragyvenimo išlaidos, nes vis daugiau šeimų sunkiai suduria galą su galu. Atėjo laikas, kai turime įgyvendinti savo sprendimus, suvaldyti sąskaitas, sumažinti infliaciją ir sudaryti sąlygas ekonomikos augimui. Privalome apginti labiausiai pažeidžiamus savo visuomenių narius“, – šiandien kalbėjo EP pirmininkė Roberta Metsola. 

 

Sausio 13 diena, penktadienis. Atnaujinu veiklą „gyvai“ susitikdamas ir paskaitą vesdamas lietuvių bendruomenei Ispanijoje. Sausio 13-oji – Madride. Čia ryški Sausio įvykių atmintis, kaip ir bet kur, kur yra pasidėjusi lietuvybė. Ispanijos lietuviai kasmet aktyviai švenčia ir Kovo 11-ąją: „Bet gi TAI dar reikėjo ir apginti, krauju“, – kalbu jiems (šiaip jau prie auditorijų tylos esu pratęs, šį kartą – tyla ir čia. Tyla, reiškianti absoliutų pritarimą kiekvienam mano žodžiui. Taip būna, prie to įprantama, patikėkit. Galbūt tai – ir ištįsusi tylos minutė tiems, kurie pasiaukojo tada, 1991-aisiais. Ir tiems, kurie šiandien, kasdien aukojasi ir žūsta Ukrainoje). Tai – pozityvas? Paskui jau kalbamės visi, ir aš vis tik „lenkiu“ link pozityvo. Apie Vasario 16-osios Akto atsiradimo peripetijas dar niekada nesu pasakojęs ispaniškajai publikai. Pasikalbėjome labai ramiai, paprastai, atsipalaidavę (na, kaip ir įprasta čia ispanams). Išsiaiškiname viską iki smulkmenų: ir kaip svarbūs dokumentai (kartais) dingsta, ir kaip jie (panorėję) atsiranda… ir kaip turėtume telktis dabar ir ateityje, ir koks tas jų Madridas yra gražus didmiestis, ir ką jame pavyko, ko nepavyko (kol kas?) pamatyti.

 

Sausio 14 diena, šeštadienis. Jei jau pamatyti Madride ką nors – tai, visų pirma, Prado muziejų. O grįžus (kad ir trumpam) į Kauną, namo – perkratyti iki tol sukauptus dailės kūrinių leidinius – ką iš Prado kolekcijų turėjau, kokias reprodukcijas, bet nebuvau dar matęs „gyvai“? Sužinau, kad pagal lankomumą, tai 16-asis (tiktai?) pasaulio muziejus.

Gal reikia eiti chronologiškai: nuo Hieronymo Boscho apokalipsių iki Zobelio dekonstrukcijų? Jei šiuo keliu einant, tai kelelis įspūdingas: Velazquez, Murillo, Ribera, El Greco, Zurbaran, Caravaggio, Goya, – tai tik mažos to kelio atkarpėlės… mįslingasis siurrealizmo šauklys Boschas, provokatorius Velasquez (jo Las Meninas provokavo, tarkim, Picasso provokacijas), Rafaelis, kurio „Kardinolo portretas“ priminė man vieno bendradarbio povyzą), El Greco, savitai pildęs drobės erdvę, tamsos kontrastų meistras Caravaggio.

Rubensas – tai čia taip gausiai atstovaujamas, kad net iškeltas kažkur dausosna į muziejaus antruoju vadinamą aukštą. Aiškėja dviejų vyrų sandoris. Tasai ano laiko ispanų karalius Pilypas IV dosniai finansavo, kad tik Rubensas (tada jau vyras šeštoje dešimtyje) pripieštų jam kuo daugiau „rubensiškų“ moterų. Tai taip skaidru ir pateisinama dabar, kai žvelgiu iš savo ir iš 21-ojo amžiaus perspektyvų! Na, bet Rubensas ir vyrus puikiai vaizduodavo. Ieškojau ir suradau: šventasis Simonas studijuoja Dokumentą. Turbūt Šventąjį Raštą, o gal kokį nors kitą, gal Aktą? Savąjį kelelį Prado muziejuje yra nutiesę ir feministinės trajektorijos ieškotojos. Ir irgi tą kelelį suranda. Rimtų mecenačių visais laikais, pasirodo, būta. Tai tiek paviršutiniškų refleksijų apie nuolat kaupiamą Prado kolekciją… O laikinose ekspozicijose – Neapolio laikotarpis (kai tasai prieš šimtmečius priklausė Ispanijai, ir, oho, kokie kultūriniai mainai tąkart užvirė). Taip pat ir Zobel, studijavęs Kembridže, paskui ėmęsis dekonstruoti klasikus. Apie Cambridge, 1937 (dėl citavimo tikslumo negarantuoju, bet): „Tų vietų vaizdus prisimename kaip nekintančius, nes patys MES, būdami TENAI, pasikeitėme“. Ir tai galima įrodyti. Prado paveikslai stūkso kaip nepajudinamas masyvas, nieko tose drobėse keisti nevalia… o pats išeini iš tų salių po pusdienio… neabejotinai išeini KITOKS.

 

Sausio 15 diena, sekmadienis. Perskaitau Seimo nutarimą: 2023 metai paskelbti kaip Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų, Šventojo Juozapato metais bei  Klaipėdos krašo prisijungimo prie Lietuvos šimtmetis. Ryžtinga veiksena, yra ką minėti. Lietuvai priėjimas prie jūros yra būtinas. Tokia buvo ir Lietuvos Tarybos veiklos linija. Čia visai vietoj būtų ir Tilžės Aktą paminėti (o jis lyg tyčia ką tik Karo muziejuje Kaune atsirado).