Dienoraštis
Vasario 27 – kovo 5, 2023 metų 9 savaitė
Nuotrauka iš svetainės unsplash.com
Vasario 27 diena, pirmadienis. Šios savaitės pradžia – kelionė iš Anglijos atgal į Europą. O šiandien iš Notingemo atvykstu į Londoną. Ten mane globoja mano bičiulis – kitas Liudas.
Vasario 28 diena, antradienis. Šiandien jau vyksiu atgal į Briuselį. Greitai ir saugiau nuriedėsiu traukiniu. Tuo, kuris palenda po Lamanšu Anglijoje ir iš po jo išlenda Prancūzijoje. Tik pakeliui Londone dar spėju aplankyti Čiurlionį. Mūsų klasiko kūryba Dulwich Picture Gallery pateikta tikrai įspūdingai. Kruopščiai atrinkti paveikslai, apgalvoti komentarai prie jų. „Išrišta“ netgi skaudi jo ligos ir mirties aplinkybių problema. Pateikta subtiliai ir tiksliai: „Mirė nuo plaučių uždegimo, besigydydamas nuo depresijos“. Pašalinama stigma. Keista būsena. Reikia nukakti į Londoną, kad vėl atrastum Čiurlionį… Kad pasijustum Jo transcendencija ir Jo inkarnacija. „… kad žvakė ta nebaigs jau degti, kad amžinai jai šviesti lėmei…“. O, beje, čia apie ką? Apie Dievą, apie Čiurlionį ar apie žmogų?
Kovo 1 diena, trečiadienis. Grįžus į Europos Parlamentą pasitiko įprastiniai iššūkiai ir neeiliniai vizitai. Šį kartą tai susitikimas su Sviatlana Cichanouskaja bei kitais baltarusių demokratiniais veikėjais, o Pasaulinės prekybos komitete – sankcijų Rusijai svarstymas. Savo pasisakyme pareiškiau, kad Baltarusija turi būti sankcionuojama lygiai taip pat, kaip ir Rusija. Tenka apgailestauti, kad Europos Komisijos veiksena ir laikysena yra, švelniai pasakius, nelabai aktyvi. Net konkrečių skaičių apie sankcijų poveikį pateikti tie mūsų biurokratai nelabai veržiasi… O ir veikti nusiteikę, maždaug, „tiek, kiek valstybės ES narės lieps“… Gal todėl tas mūsų sankcijų poveikis maskvėnų federacijai, o ir Baltarusijos režimui, yra gana ribotas.
Dar iš mano pasisakymo: minėjau, kad šiuo, sankcijų Rusijai prekybos aspektais klausimu, turime išlikti tvirti, o įvesdami Rusijai sankcijas ir jas dar ir sustiprinti. Plėsdami draudžiamų produktų ir technologijų sąrašą, siekiame kuo didesnio neigiamo poveikio Rusijos ekonomikai, kad apribotume jos galimybes plėsti karinę veiklą. Viena iš sričių, kur turime skirti daugiau dėmesio, yra sankcijų apėjimo stebėjimas ir visų reikiamų duomenų apie tai rinkimas. Visos teisės spragos, dėl kurių gali būti vengiamos prekybos sankcijos – turėtų būti užpildytos kuo greičiau. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas Baltarusijai, kuri Rusijos agresijai pristato savo teritoriją, oro erdvę ir logistiką. Mano nuomone, sankcijos Baltarusijai turi būti lygiai tokios pat kaip ir Rusijai. Beje, net ir mūsų jau taikomų sankcijų sėkmingai išvengiama, sistemingai prekiaujant trąšomis, metalais, mediena ir pan. Manau, kad turime atidžiai stebėti situaciją Centrinės Azijos šalyse, taip pat ir kitur, kad būtų išvengta tarpinės prekybos per kitas šalis.
Grįžtu ir prie žaliųjų temų: pasiektas EP ir Tarybos derybininkų preliminarus susitarimas dėl Europos žaliųjų obligacijų sukūrimo. ES kuo skubiau imasi tolesnių veiksmų, kad įgyvendintų strategiją dėl perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui. „Nustatinėjamas naujas standartas bus naudingas tiek žaliųjų obligacijų emitentams, tiek investuotojams. O emitentai galės įrodyti, kad jie finansuoja teisėtus žaliuosius projektus, suderintus su ES taksonomija. Obligacijas perkantys investuotojai galės lengviau įvertinti, palyginti ir pasitikėti, kad jų investicijos yra tvarios, tad tokiu būdu bus sumažinta ekomanipuliavimo keliama rizika“, – Švedijos finansų ministrės Elisabeth Svantesson pranešimas.
Kovo 2 diena, ketvirtadienis. Iš Europos institucijų darbotvarkės niekur nesitraukia Ukrainos tema. Šiuo metu Europos Komisija pristatinėja gynybos planą ES narėms, kuris ne tik užtikrintų šaudmenų tiekimą Ukrainai, kaip gynybos nuo Rusijos invazijos dalį, bet ir papildytų pačios ES atsargas. Pateiktos trys plano dalys. Pirmoje numatoma padidinti šaudmenų, sunkiosios artilerijos sviedinių tiekimą Ukrainai. Antroje dalyje pirkimas tų šaudmenų, siekiant užpildyti ES atsargų spragas ir užtikrinti ilgalaikį tiekimą Ukrainai. O trečiojoje norima užtikrinti ilgalaikį ES šaudmenų gamybos pajėgumų didinimą atsižvelgiant į besikeičiančią saugumo padėtį.
Rusija jau yra patyrusi tokius nuostolius kare prieš Ukrainą, kad jie jau viršija nuostolius nuo Antrojo pasaulinio karo… O JAV atsargos generolas leitenantas K. Kelogas teisingai pastebėjo, jog Rusiją reikėjo stabdyti ne 2014-iais, o 1994-ais, kai Rusija pradėjo Pirmąjį Čečėnijos karą. Tik anuomet buvo manoma, kad karas lokalus, todėl leista Kremliaus marodieriams vykdyti čečėnų tautos genocidą ir griauti miestus.
Kovo 3 diena, penktadienis. Kai jau grįžtu į Lietuvą, tai iškart vis į kokius nors susitikimus nuvykstu. Šiandien Vilniaus biure sulaukiau moksleivių iš Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos. Jiems papasakojau apie Vasario 16-osios Akto Signatarų išskirtines asmenybes, mano kolekcijos Signatarų autografų parodą, pabendravome apie įvairias politines aktualijas. Ir apie Simono Daukanto asmenybę pakalbėjom. Gimnazistai kaip visuomet puikūs ir smalsūs!
Toliau – kelionė į gimtąjį Kauną. Čia išskubėjau į įspūdingojo leidinio apie Vasario 16-osios Signatarų genealogiją pristatymą Istorinėje Prezidentūroje. Jau kovas, o Vasario 16-osios tema taip ir nepaleidžia. Iš tiesų, tai neapleidžia visus metus. Vasario 16-osios Akte rašoma apie „demokratiniu būdu“ vykdomus rinkimus, o kaip tik vieni tokie vyks artimiausią sekmadienį, tai darkart primenu visiems.
Šiandien ES Taryba ir Europos Parlamentas oficialiai patvirtino „REPowerEU“ reglamentą, pagal jį Lietuvai numatyta nauja 194 mln. eurų dotacija, ji skirta stiprinti energetikos sistemos atsparumą, saugumą ir tvarumą. Tame atnaujintame plane planuojama pasinaudoti papildomomis „REPowerEU“ lėšomis, kad būtų skatinamas Ekonomikos gaivinimas ir atsparumas, dar suteikiama skolinimosi galimybę ir į energetinę nepriklausomybę, atsinaujinančius energijos išteklius bei energetikos efektyvumą papildomai investuoti dar apie 1 mlrd. eurų.
Beje, šiandien Tarptautinė rašytojų diena!
Kovo 4 diena, šeštadienis. Rinkimų išvakarės. Pagal tradiciją Lietuvoje šeštadienis prieš rinkimus būdavo „tylos pauzė“, be agitacijos. Dabar įstatymai pasikeitę. Galima agituoti. Mano partijos sąraše gimtajame Kaune, tarp pirmųjų ir „matomiausių“ kandidatų yra Martynas Prievelis ir Andrijana Filinaitė. O ir toliau tikrai yra iš ko rinktis: Egidijus Stancikas, Jurgita Kupčinskienė, Laura Ramanauskaitė (mano studentė!), Audronė Baronienė. Tikrai didelis solidžių kandidatų pasirinkimas. Raginu ateiti ir pabalsuoti. O jei pats turėčiau tokią balsavimo teisę, tai prabalsuočiau ir Šilutėje (nedvejodamas žymėčiau už Sandrą Tamašauskienę), ir Panevėžyje (už Vitalijų Satkevičių). Galima ir pasvarstyti, kokias problemas tie rinkimai išspręs ir kokius klausimus iškels. Ar jie turėtų įrodyti partijų sėkmę, ir kurių? Ar jie dar labiau numenkins partijas, ar tik kai kurias iš jų? Įtvirtins valdžią ir įtaką tų, kurie vadovauja savivaldybėms iki šiol? Kaip seksis mano partijai, mano artimiausiems bendražygiams? Kaip pasikeis, ir ar pasikeis, Kauno politinis peizažas? Negali žinoti, o gal savivaldos rinkimai bus nykūs ir bespalviai, nieko nesudomins? Laukiam.
Kovo 5 diena, sekmadienis. O vis dėlto savivaldos rinkimų šou buvo įtraukesnis, negu tikėjausi. Vėlai vakare pradėjo plaukti duomenys iš rinkiminių komisijų. Vaizdas margas. Vienose savivaldybėse rezultatai smagūs, iš kitų žinios liūdnesnės… Stebint atsipalaidavusius „merus ūkininkus“, iš anksto užtikrintus savąja pergale, kilo labai įvairių minčių. Ar už tokią savivaldą mes nuo pat 1989-ųjų taip atkakliai kovojom? Kai vieno iš didžiųjų Lietuvos miestų meras praneša televizijai, kad rinkimai jam jau seniai pabodę. Neva, jis jau aštuonerius metus nuo pat anų Sąjūdžio laikų „atbuvęs“, ir atkerta: „Netrukdykit man dirbti“. Jis valdysiąs toliau! Ar čia tik mes pavojingai sparčiai neartėjame prie „stiprios rankos“, o tik prie „amžiais įsitvirtinusio vaduko“ modelio? Gerai dar, kad tai tik vietinio lygmens (ne valstybinio bent jau).
Nejauku, kai gimtasis miestas, anų laikų mūsų visų Laikinoji, vėl verčiamas „objektu“, – man jau net atrodo, kad net „pikdžiugišku patyčių objektu“. Jau kiekvienas kaunietis tampa kaltas, kad į valdžią įsitrynė vienas ir tas pats asmuo… Kauniečiai paverčiami „kaltais“ dėl Matijošaičio, o dar ir Šustausko išrinkimą (tai prieš 23 metus buvo įvykę) priminė. Tik gal mes „nenurašinėkime“ ištisų miestų su visais jų rinkėjais, gerbiamieji! Kėdainiuose taip pat ilgus metus ne vien tik už Viktorą balsuojama, Šalčininkuose irgi ne vien už Valdemarą. O ar Kaune gavome rimtą paspirtį iš „stipraus centro“ Vilniuje? Ar jau tikrai nebuvo likę Kaune politikų, kuriuos žinotų „visas Kaunas“?.. Dabar daugelis Kaune balsavo „prieš“ mūsų iškeltą kandidatą į merus visai ramia širdimi… O būtų kur kas geriau, net jei ir balsuodami „prieš“, jaustųsi kažkiek nepatogiai. Taip mus kažkada mokė tie patys švedai, o ir olandai. Visada yra ko mokytis, manau.
Tenka eiti miegoti nežinant, kiek pagaliau vietų kas iškovoja savivaldybės taryboje. Balsai tebeskaičiuojami… Sužinosim tik rytoj, t. y. jau kitą savaitę.