KOVO 10 d. Plenariniame posėdyje aptarta Europos Sąjungos plėtros strategija. Ši tema yra įgavusi naują geopolitinę reikšmę. Akivaizdu, kad plėtra jau seniai nebėra vien techninis stojimo procesas – ji tampa ir politiniu bei saugumo projektu, ypač galvojant apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Kandidatės šalys vertinamos pagal padarytą pažangą įgyvendinant reformas demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių srityse. Šiuo metu į ES stojimo procesą yra įsijungusios tokios valstybės kaip Ukraina, Moldova, Juodkalnija, Albanija ir Šiaurės Makedonija – jos laikomos toliausiai pažengusiomis integracijos procese. Savo pasisakyme pabrėžiau, kad nebegalima atidėlioti plėtros, o vidinės ES institucinės pertvarkos iššūkiai negali tapti politiniu stabdžiu šiam procesui.

Tą pačią dieną buvo paskelbti ir pirmieji EP įsteigto Ordino už nuopelnus Europai laureatai. Tarp jų – buvęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Jis pagerbtas už ilgametį indėlį į Europos integracija ir demokratinių vertybių stiprinimą. Šventinę savaitę Lietuvoje viešėjusi Moldovos prezidentė Maia Sandu taip pat tapo simboline Europos politinių pokyčių figūra – jos vadovaujama Moldova ryžtingai juda link Europos Sąjungos, atsispirdama Rusijos daromam spaudimui.