Birželio 22 d. Šią Briuselio savaitę vėl daug kalbėjome apie ES plėtros perspektyvas ir mūsų Rytų kaimynes. Lietuvos atstovybėje ambasadorius Nerijus Aleksiejūnas informavo apie pastarosios Europos Vadovų Tarybos eigą ir rezultatus. Man (ir ne tik man) rūpėjo, kaip pasikeitė Vengrijos laikysena po to, kai Orbaną pakeitė Magyaras. Ambasadorius atkreipė dėmesį į tris pokyčius. Pirma, Vengrija nebeprieštarauja, kad sankcijos Rusijai galiotų 12 mėnesių (vietoj dabartinio pratęsimo kas šešis mėnesius). Antra, nebeblokuojama finansinė parama Ukrainai. Trečia, nestabdoma ES derybų dėl narystės su Ukraina ir Moldova pradžia. Mums toks požiūris tikrai priimtinas.  

Apie tai kalbėjomės pirmadienį, tačiau jau antradienį paaiškėjo, kad ir šioje istorijoje atsirado šaukštas deguto medaus statinėje – pasigirdo pareiškimų, jog ir Magyarui ne viskas dėl Ukrainos priimtina, esą nereikėtų pernelyg skubėti priimti jos į Europos Sąjungą.