Dienoraštis

Lapkričio 23-29 dienos, 2020 metų 48 savaitė.

Lapkričio 23 diena, pirmadienis.

Strasbūro – „ne Strasbūro“ savaitė. Žingsniuoju per istorines sąsajas. Jono Basanavičiaus 169-osios gimimo metinės (fotografija prie jo paminklo Kaune Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Ten pat paminėjau ir Lietuvos kariuomenės dieną). 1918 metų vasario 16 d. buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės aktas, o tų pačių metų lapkričio 23 dieną – sukurta Lietuvos kariuomenė, išleistas pirmasis įsakymas kurti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas. Lietuvai minint devintąsias Vasario 16-osios metines, 1927 metais iškeliavo Amžinybėn J. Basanavičius. Mistiška, jautru ir simboliška. Šiemet renginių sumažėjo, ir kol kas, kol COVID-19 siautėja, tų renginių galima ir dar pamažinti. O paskelbtasis „orientacinis žaidimas“ mane suintriguoja – įsijungiu į jį neišeidamas iš namų: susirandu savo kolekcijoje Jo 1913-ųjų autografą ir retą, Adomo Varno pieštą Basanavičiaus plakatą (aišku, ir Berlyne rasto Jo autografo ant Vasario 16-osios Akto negalėjau neprisiminti).

Europos Parlamente šiandien balsavimai (vėlyvą vakarą nuotoliniu būdu) dėl COVID-19 viruso protrūkio, pasekmės užsienio politikoje. Manfredas Weberis „gyvai“ komentuoja: ,,APA mūsų grupėje buvo labiausiai paveikta grupė dėl COVID-19 visame EP. Mes turėjome tuo pasirūpinti. Jei bylos vėl kils EP, kitos frakcijos mus kaltins, nes mes prašome ,,daugybės“ dalykų, kad mūsų darbas EP būtų geresnis, tačiau turime būti atsargūs“. Ir kiti svarbūs klausimai. Rezoliuciją dėl abortų politikos kolegos lenkai sugeba pateikti kaip „rezoliuciją visai ne dėl abortų, ar ne tik dėl abortų“… Jiems sprendimas atrodo paprastas: „Tegu Europa liepia“. Tik problema kur kas painesnė. Europa neturi kompetencijos kištis į valstybių narių politiką šiuo subtiliu klausimu… Kitos temos – nieko  naujo dėl Brexit. Sprendžiama produktų sauga bendrojoje rinkoje, žiniasklaidos laisvės stiprinimas (žurnalistų apsauga Europoje). Vakare balsavimai.

Atnaujinu kontaktus su VDU leidykla! Juk brandinami net du tekstai: apie ,,Fuksus Europoje“ ir apie Lietuvos Tarybos formavimą.

Lapkričio 24 diena, antradienis.

Ryte vyko ilgų ilgiausi debatai. Kolektyvinių vartotojų interesų gynimas; pagrindinių teisių padėtis ES; Europos rinkimų apžvalga; ES prekybos politikos apžvalga… Vakare dar vieni debatai.

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete (ENVI) Peteris Liese komentuoja: „Tvarkantis su COVID-19 situacija yra toks technologinis sprendimas, kuris iš pradžių neatrodė efektyvus, tai – greitieji COVID-19 testai (rezultatai gaunami per 15 min.) Neatstoja PGR testavimo, bet padeda greičiau nustatyti besimptomius atvejus, gali būti naudojama kaip papildoma priemonė“. Peteris tikisi, kad kovo (ar balandžio) mėnesį situacija pradės gerėti, pradėjus skiepyti rizikos grupės asmenis ir medicinos personalą, o vasarą galbūt jau bus paskiepyta 2/3 Europos žmonių. „Bet žmonės ne avys“, – sako Peteris, gal ir ilgiau užtruks… Tai ne pažadas, o reali galimybė. Gerai, kad ES iš karto ėmėsi vakcinos kūrimo.

Lietuvoje: rytoj Vyriausybė spręs, ar pratęsti karantiną iki gruodžio mėnesio vidurio. Net neabejoju, jog pratęsta bus. Seimas vis dar nesutaria dėl nuotolinio darbo. O štai pagaliau ir pozityvas: Ingrida Šimonytė išrinkta naująja Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadove. Ir vėl vadovaus moteris! Taip jau buvo visai… neseniai?! Na, prieš 30 metų. Tada buvau gana kritiškas ir viešai rašiau: „Vilnius Prunskienės nepriima…“ Tada buvau Kauno miesto tarybos deputatas ir „Kauno laiko“ žurnalistas, mes buvome kritiški to meto vykdomosios valdžios atžvilgiu. Atsimenu, kaip autobusu visa Taryba į Vilnių važiavo „ant Prunskienės“ pašūkauti… Buvo Sąjūdžio veikimo laikai, tada kiekvienas neva žinojo geriau.. Paskui moterų premjerių nebebuvo nei vienos, buvo tik daugybė premjerų vyrų (kas ne taip įdomu). Dar kartą sveikinimai Ingridai!

Lapkričio 25 diena, trečiadienis.

Darbotvarkėje net 8 renginiai, o kuris atsakingiausias?  Net dveji pokalbiai su jaunimu. Pirmasis – apie Lietuvos atstovavimą ES institucijose su Vilniaus Pranciškaus Skorinos (tautinių mažumų) gimnazijos moksleiviais. Nuotolinės pamokos ar paskaitos moksleiviams tikriausiai sunkiai besukelia susidomėjimą, bet šįkart pavyko diskutuoti sklandžiai. Paklausė ir apie Nepriklausomybės Aktą (o man tai svarbu!), ir apie kitus ieškojimus ateityje. Taip pat klausė apie Europos institucijas, žinoma, ir apie Baltarusiją. Kitas pokalbis su moksleiviais iš LMS „Profesijų savaitės“ renginyje. Profesijos ypatumai… Pasirodo, jiems rūpi istoriko profesija ir kaip jai reikia ruoštis, kodėl verta ją rinktis. „Aš ne istorikas“, – tenka aiškinti jiems. Bet ką gi… paaiškinu jiems ir apie geistinas istoriko savybes, juk ,,sėdėjau“ archyvuose ne taip jau ir trumpai. Aš chemikas, politologas, bet tikrai ne istorikas… tada jau manęs geriau galėjo paklausti apie muziką, gi kadaise ir muzikos mokykloje mokiausi. Per ilgą laiką profesija susitapatina su asmenybe, ir tenka ieškoti šio žodžio paaiškinimo žodyne. Nesuklystu. Profesija – žmogaus veiklos pasiekimų visuma. O paskui sugebu atsakyti apie viską, ko jie manęs paklausia!

56 095 – bauginantys skaičiai, tai bendras šiuo metu patvirtintų viruso atvejų konkretiems žmonėms skaičius Lietuvoje. Visai kaip ir artėjančio Black Friday pamišimas. „Pandemija“ tą ir reiškia: ji turės būti įveikta visame pasaulyje. Neturi būti atskirties tarp „galinčių“ ir „neįgalinčių“ pasiskiepyti. Afrikoje, Europoje, Lietuvoje – kad ir kur bebūtų, tai jau seniai ES svarstoma tema. Ji labai svarbi ir EP šios savaitės darbotvarkėje. Balsuosiu už prieigą pasiskiepyti visiems!  

Lapkričio 26 diena, ketvirtadienis.

Nuo ryto klausausi diskusijos apie Europos farmacijos strategiją. Kalba apie genų redagavimą. Daugelis akcentuoja sunkias vaikų ligas… Balsavimas dėl rezoliucijos: „Abortai Lenkijoje“. Vėl aukštojo politikos pilotažo viršūnė! Esą: „Tai ne apie abortus, čia apie viską. Mes norime pastatyti į vietą Kaczynskį“. Diktuoti valstybėms, kokia turi būti abortų politika konkrečiose valstybėse ir tai tikrai ne ES kompetencija. Vis dėlto nugali rezoliucija – „diktuoti“. Aš susilaikiau.

Šiandien – dar viena stipri EP rezoliucija Baltarusijos klausimu. Baltarusijos ateičiai abejingų nelieka. EP nariai viliasi: Ramanas Bandarenka galbūt bus paskutinioji brutalių susidorojimų auka… O brutalus susidorojimas tęsiasi. Vakar Baltarusiją (tarp kitų Europos reikalų) aptarėme ir su Vilniaus Pranciškaus Skorynos gimnazijos moksleiviais. O Europos Komisija lėtai, bet ,,išjuda”, plečiant sankcijas neteisėtam Lukašenkos režimui.

Lapkričio 27 diena, penktadienis.

Artėja įtemptos savaitės pabaiga ir norisi įvykių bėgsme aptikti ką nors nekintamo. Atrandu: šiandien Celsijaus gimtadienis. Pažyra asociacijos. Žinau, kad dar yra ir Farenheito, Kelvino temperatūrų skalės, o Reomiūro skalė man iškart susisieja su Basanavičiumi!  Savo 1918 m. Vasario 16 d. užrašuose Jis įrašė: „Šalčio buvo 10-12° Reomiūro“. Namie turiu termometrą su abiem – Celsijaus ir Reomiūro – skalėmis. Jos tarpusavyje ne tiek jau daug tesiskiria. Asociacijos nuklysta į ateitį: kaip bus, kai baigsis pandemija? Turime išlaukti ir sulaukti. O klimato kaitos suvaldymo ar sulauksime? Ar šią žiemą bent tokio šalčio 10-12° pagal Reomiūrą – ar sulauksime? Kol kas, atrodo, kad klimato kaita tebevyrauja… Nors, važiuojant dviračiu ant pečių nutupia kelios čia pat ištirpstančios snaigės.

ELP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos (ENVI) parengiamasis posėdis buvo labai trumpas, užtruksiąs iki 10 min. Taip jau yra pirmininkaujant Jessicai, kas reiškia – neprovokuoti jokio perteklinio plepėjimo, nuteikti dalyvaujančius, kad esame pajėgūs išspręsti posėdžio klausimus operatyviai, gal net kulkosvaidžio greitumu. Pritarta, pritarta, ta-ta… ta-ta… Ir, va, posėdžio pabaiga!  

Lapkričio 28 diena, šeštadienis.

Diena, neskatinanti nė menkiausio kūrybiškumo! Vangiai panaršau po kitos savaitės darbotvarkę. „Ir velnias mane nešė į tą galerą…“ Savaitės formulė 1+1+2+5. Tai reiškia – viena paskaita moksleiviams, viena paroda, dvi radijo laidos… O tas „5“ – tai vidutiniškai po PENKIS posėdžius per dieną. Vienintelis būdas tokiomis dienomis nuveikti „nors ką nors“, tai kolekcionavimo rinka (o ji virtualiai beribė). Ilgai ir atkakliai naršydamas aptinku keletą nematytų atvirukų, susijusių su Vasario 16-osios Akto epocha. Va, ir yra „nors kas nors“ veikti! Kai kas iš to „nors kas nors“ privalės atsirasti mano kolekcijoje.

Lapkričio 29 diena, sekmadienis.

Nieko šventiško. Lietuva sugebėjo „atsirasti“ blogiausių valstybių uodegoje pagal užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičių milijonui gyventojų. O pirmosios bangos metu galėjome pasauliui rodyti pavyzdį, kaip su ja tvarkytis. Pavargome? Net ir Lietuvos miestuose įžiebtos eglutės šventiškai nenuteikia. Juk savo paskirtimi, tai būdas telkti minias žmonių… kai tuo pat metu kartojama: „Nesibūriuokim“. Ką gi, visi lūkesčiai į vakciną. Europa intensyviai tam ruošia logistines priemones. Sulauksime!