loading
logo ELP frakcija

Liudas Mažylis

Europos Parlamento narys

© European Union 2019 – EP/photographer
Sprendimas: DigitalRoot.lt

Žalioji savaitė: ryšiai su Baltarusija, susitikimai nuo Aukštaitijos iki Žemaitijos ir gimtadieninės dovanos

Nuotrauka iš asmeninio Liudo Mažylio archyvo.

Dienoraštis 

Gegužės 15–21, 2023 metų 19 savaitė

 

Nuotrauka iš asmeninio Liudo Mažylio archyvo.

Nuotrauka iš asmeninio Liudo Mažylio archyvo.

 

„Žalioji savaitė“: tokių savaičių metu europarlamentarui pridera arba veikti „gimtojoje“ valstybėje, arba kur nors misijoje „trečiosiose šalyse“. Kad sutaptų ir viena, ir antra – beveik neįmanoma, bet šį kartą taip nutiko. Vyko EP ryšių su Baltarusija delegacijos misija, bet ne Baltarusijoje (ten mūsų niekas nelaukia), o Lietuvoje – susitikome su demokratine Baltarusijos opozicija. O dar ir asmeninę šventę „pakeliui“ atšvęsti reikėjo – tokį neapvalų gimtadienį. Be to, pamažu „išpirkinėjau kaltes“ (bent dalį jų) apsilankydamas savo partijos renginiuose, dar net susitikdamas su kolegomis kolekcionieriais.

 

Gegužės 15 diena, pirmadienis. Šiandien mano darbotvarkėje – „baltarusiška“ diena. Prasidėjo EP ryšių su Baltarusija delegacijos programa Lietuvoje. Dalyvauju EP delegacijos ryšiams su Baltarusija „desante“. Delegacija negausi: vokietis socialistas ir keturi Lietuvoje rinkti įvairioms frakcijoms priklausantys EP nariai. Ir antra tiek padėjėjų. Darbotvarkėje – įvairūs vizitai, mus priėmė mūsų Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai, o Seime susirinko didelė daugybė pačių įvairiausių baltarusiškų egzilinių organizacijų atstovų. Dalyvaujant ir kai kuriems Seimo nariams, tarėmės su daugelio baltarusių demokratinės opozicijos atstovais. Žinios apie jų režimo daromus nusikaltimus vis pasipildo, o kaip situacijai padaryti nors kokią įtaką? Slogi situacija Baltarusijoje man labai asocijuojasi su 1972-aisiais Lietuvoje, Romu Kalanta ir Kauno įvykiais. Ir tada, ir dabar, praėjus 51 (!) metams, siautėja tos pačios represinės jėgos, žiauriai ir negailestingai besielgiančios su protestuojančiais. Lietuvoje – sunkiai jų atsikratėme… Dabar būtina jas įveikti ir kaimyninėje valstybėje.

Taigi, šiandien dominavo dvi temos. Pirmoji, „Ar Baltarusija dar yra valstybė?“. Kalbėsena kažkiek akademinė: kokie gi tie „dar buvimo valstybe“ kriterijai? Aš tik primenu, kad dabartinis Baltarusijos režimas visiškai pilnai įsitraukęs į agresyvų karą Ukrainoje nuo pat pirmos jo dienos… O besiklausydamas kitų kalbėtojų staiga suvokiu, ko nuo pat karo pradžios neperpratau: bombos Baltarusijos žemėje nesproginėja, elektra ir šiluma tiekiama, tai va, ir paprastai mąstančiam baltarusiui liudijimas: „nekariaujame“. O antroji tema – „Politiniai kaliniai Baltarusijoje“. Aš pabrėžiau universalios tarptautinės teisenos Baltarusijos TEISĖJŲ atžvilgiu būtinybę. Žinoma, pripažįstu, kad ir pats prie paramos įkalintiesiems telkimo prisidedu per mažai…

 

Gegužės 16 diena, antradienis. Europos Parlamento delegacijos ryšiams su Baltarusija vizitas Lietuvoje tęsiasi – vakar pabuvojęs KAM, šiandien lankiausi Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Karaliaus Mindaugo husarų batalione. Bendravome apie grėsmes Lietuvos saugumui, tame tarpe, ir iš autokratinės Baltarusijos. Sužinojau viską (kas neįslaptinta) apie pasirengimą ginti Lietuvą, jei vykstantis mūsų geopolitinėje erdvėje karinis konfliktas eskaluotųsi. Šiame batalione buvau jau nebe pirmąkart, o šį kartą padovanojau savo knygą „Vėl karas Europoje“, mainais gavau karinio dalinio medalį (čia turbūt kaip kolekcininkui, nes kiti europarlamentarai apdovanoti nebuvo).

Būdamas Panevėžyje, apsilankiau ir Panevėžio Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje, kur susitikome su įvairių neįgaliųjų organizacijų nariais. Jiems pristačiau Vasario 16-osios istoriją. Tikrai negali nejaudinti, kai pristatymas verčiamas į lietuvių gestų kalbą… O mokykloje saugomas net išsiuvinėtas Vasario 16-ios Aktas! (Asocijuojasi su pliene išgraviruotu – tokia Akto versija eksponuojama Briusely…). Mano vizitu susidomėjo ir vietos žiniasklaida: pasakojau apie šiomis dienomis vykstantį EP delegacijos vizitą, susiejau tai su geopolitiniais iššūkiais prieš 100 metų ir dabar.

 

Gegužės 17 diena, trečiadienis. Po „baltarusiškosios“ misijos renginių, niekas man nebesutrukdys susitikinėti su Lietuvos žmonėmis. Pabuvojau susitikime Lentvaryje, „Versmės“ gimnazijoje apie Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasakojau rusiškai, klausėsi ir vietiniai, ir ukrainiečiai, kurie sudaro beveik trečdalį besimokančiųjų, o dar yra ir dvi mokytojos iš Ukrainos. Paskui keliavau į mūsų istorinius Trakus. Ten Vytauto Didžiojo gimnazijoje kalbėdamas apie istorinius ir politologinius pastarojo šimtmečio valstybės aspektus sulaukiau nemažai klausimų ir apie mūsų svarbiausią dokumentą – Vasario 16-osios Aktą. Po to lankiausi Trakų savivaldybėje, ten turėjome labai įdomią diskusiją su meru Andriumi Šatevičiumi ir vicemeru, TS-LKD bendražygiu Jonu Kietavičumi. Kalbėjome apie šio regiono daugiakultūriškumą, išskirtinumus ir iššūkius. O vizitą Trakuose baigiau pasakojimu Trakų viešojoje bibliotekoje apie Vasario 16-osios Signatarų asmenybes. Džiaugiuosi, kad pokalbis su miesto bendruomene buvo toks jaukus, jie prižadėjo mano parašą kada nors siūlyti aukcionams kartu su  Signatarų autografais… 

Ir, ką jau buvau minėjęs, pagaliau pradedu „išpirkinėti kaltę“ – šiandien po ilgesnio laiko apsilankiau TS-LKD „savo“ Centro skyriaus tarybos posėdyje. Kažkiek įsitraukiau į partinės veiklos tuo pačiu kasdienybę, referuodamas ir diskutuodamas apie europines problemas.

 

Gegužės 18 diena, ketvirtadienis. „Žalioji“ savaitė EP (kai nevyksta posėdžiai ir laikas skiriamas įvairiems vizitams) – su nuostabaus žalumo Lietuvos gamta. Per šias dienas man pavyko nukeliauti nuo Vilniaus į Panevėžį, o dar per Kauną net iki Žemaitijos.

Šiandien iš pat ryto leidausi į nuostabų miestelį Klaipėdos rajone – Veiviržėnus. Iš tų apylinkių kilę net du Vasario 16-osios Akto Signatarai, abu pavarde Šaulys. Jurgio Šaulio vardo gimnazijoje moksleiviai aktyviai domėjosi ir apie istorinę atmintį, ir apie ES veiklą, institucijas. Papasakojau ir apie tą patį šią savaitę vykusį EP delegacijos ryšiams su Baltarusija vizitą Lietuvoje. Toliau patraukiau į Šilutės rajoną. Švėkšnos Saulės gimnazijoje buvau nustebintas, kiek daug pilietiškų gimnazistų susirinko pabendrauti, o dar ir kokie jie pastabūs… „Iškasė“, kad tuoj mano gimtadienis, ir pasveikino! Na, o sveikinimais apsikeitėme ir Švėkšnos seniūnijoje. „Švėkšniškių sambūrio“ nariai ir miestelio seniūnas, nujausdami mano artėjantį eilinį gimtadienį, įteikė ypatingą dovaną – gavau istorinį tarpukario Švėkšnos atvirukų albumą. Man jis atrodo vertingas, aiškinsiuosi, gal viršija „kritinę“ sumą: juk EP narys vertingesnes dovanas privalo deklaruoti… O ir bendruomenė buvo labai šventiškai nusiteikusi, minėjo savo vadovės jubiliejų. Tuo pačiu, giedant ilgiausių metų gegužės mėnesį gimusiems, pagal ritualą, ir man su kitais „gegužiukais“ teko sėdėti, kai kiti giedojo, taip ir išsidaviau. Ir, žinoma, kaip puiku buvo susitikti ir pabendrauti su TS-LKD Šilutės rajono bendrapartiečiais! 

 

Gegužės 19 diena, penktadienis. Gimtadienis šiemet niekuo nesiskiria nuo daugelio kitų dienų: esu vėl kelionėje! (Visai kaip toje itališkoje dainoje: … sempre in viaggio…). Šį kartą į sostinę Vilnių. Gera žinia kaip dovana: Lietuvoje dėl hepatito C atliktų profilaktinių tyrimų skaičius jau greit pasieks milijoną! Apie tai, o ir apie didelį hepatito C mokslinių tyrimų proveržį kalbama aštuntajame Baltijos ir Ukrainos kovos su hepatitu C organizacijos posėdyje. Pasveikinau posėdžio dalyvius su labai rezultatyvia veikla (juk buvau tarp tų, kurie darė tą pirminį politinį postūmį, kad toji patikra būtų Lietuvoje vykdoma). Jie mane pasveikino su gimtadieniu. Paskui Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso konferencijų salėje sakiau sveikinimo kalbą Nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ laureatų apdovanojimo ceremonijoje. Vakaras – vėl Kaune. Juk, šiaip ar taip, čia santykius aiškinasi Eurolygos finalo ketvertas (et, „Žalgirio“ tarp jų nėra). Va, toks gana nestandartinis, neapvalus gimtadienis.

 

Gegužės 20 diena, šeštadienis. Vis dar „atsiiminėju“ sveikinimus gimtadienio proga. Gavau gėlę Krikščionių demokratų bendrijos ataskaitinės–rinkiminės konferencijos metu. O ir pusdienis nenuėjo veltui. Vyko pakankamai gili diskusija apie vertybes. Invokacija – Kęstutis Smilgevičius – apie krikščioniškąją demokratiją (abu žodžiai graikiški), o dar jis pacitavo šventąjį Paulių: „Veikdami pagal tiesą, aukime meilėje“. Išrinkome bendrijos vadovus – pirmininku perrinkome Paulių (na, ne šventąjį, žinoma, o tokį Saudargą…), vienu iš pavaduotojų – Vitalijų. Pasisakiau ir aš diskusijose. Gavau ir klausimą apie Europos Parlamento poziciją Stambulo konvencijos atžvilgiu. Atsakiau jiems. O konferencijos dalyviai diskusiją tuo klausimu buvo nusiteikę tęsti. Man tai kaip tik jų pozicija įdomi (EP diskursai man gerai žinomi). Tai va, konvencija tai prieš smurtą šeimoje, o netiesiogiai (tą žinau) ir sąmoningai (taip išgirstu) ten įpinta ir nuoroda į socialinę lytį, tad, pasisakydamas prieš tąjį smurtą (o kaip kitaip būtų galima!) pripažinti ir konvencijos teisinį kontekstą dėl tų „T“. Na, tai proga dar kartą viską vėl apmąstyti, nors dėlionė ir taip seniai žinoma.

Pabaigai – sveikina ir iš dukros, žento bei anūkių. Mano gimtadienio šventės finalinis akordas – prie Aukštadvario ežerų.

 

Gegužės 21 diena, sekmadienis. Šiandien pagaliau ištaikiau progą susitikti su bendrų pomėgių kolegomis-kolekcininkais. Kalbino mane vėl dalyvauti kokioje nors tarptautinėje filatelijos parodoje. Atsikalbinėjau. Tikrai visiškai nėra laiko eksponatui ruošti…  Na, gal kada nors. 

NETEKTIS. Nuoširdi užuojauta Jo Ekscelencijai Prezidentui Valdui Adamkui. Netektis visai Lietuvai. Amžiną atilsį šviesą nešusiai Almai Adamkienei.