RUGSĖJO 1– RUGSĖJO 17, 2023 METAI

Nuo rugsėjo „ciklų“ niekur nebepabėgsiu. 1961-aisiais nuvedė mane į pirmąją klasę (o tai buvo ne bet kokia, o specializuota muzikos mokykla!), ir nuo tol tik keletas metų tebuvo, kai rugsėjo pirmoji turėjo veikiau antraeilę reikšmę, o šiaip – esminę. Muzikos mokyklą keitė paprasta, tada auditorijos suolas, paskui darbas Kardiologijos institute (o jis arba Medicinos instituto sudėtyje, arba vis tiek greta), tada dėstymas VDU, o ne kitaip ir Europos Parlamente, kur naujų darbų virtinės užgriūna būtent rugsėjy. Pedagogai buvo ir mano seneliai, ir tėvai, ir žmona, ir dabar dukra, o štai nuo šiemet jau ir anūkė Marcelė „įsikinko“, pradeda lankyti pirmąją klasę.

Rugsėjo 1 diena, penktadienis. ​​

Pražygiavom nuo Senamiesčio iki Soboro šventiškai nusiteikusių studentų bei dėstytojų kolonoje. Su ilgamečiais kolegomis iš Vytauto Didžiojo universiteto susitikti visada smagu. O žygiavo kartu ir kitų aukštųjų atstovai. Na, paskui išsiskirstė vis dėlto švenčių tęsti po savuosius rūmus. Kaunas orkestrų muzikoj skęsta…

Rugsėjo 2 diena, šeštadienis.

Rugsėjo pradžia – politinio sezono jau netgi ne pradžia, o visiškas įkarštis. Sumuoju: nuo rugpjūčio vidurio iki šios dienos jau aplankiau kone dešimt TS-LKD skyrių, juose esu iškeltas kandidatu naujai Europos Parlamento kadencijai. Galima būtų aprimti ir laukti reitingavimo, kuris TS-LKD numatytas lapkritį. Bet kurgi ten. Formuojasi „brangenybių kėdėse ieškotojų“ (pagal „Dvylikos kėdžių“ scenarijų) grupelę, tarp jų ir aš, kurie turi tikslą prisistatyti kuo didesniam partijos skyriui skaičiui.

Rugsėjo 3 diena, sekmadienis.

Kauno TS-LKD skyrių sąskrydyje – gausus ir entuziastingas atstovavimas. Čia ir savivaldybės tarybos, ir Seimo nariai, ir mes, europarlamentarai, ir, žinoma, visa TS-LKD bendruomenė. Smagu susitikti su bendraminčiais šiose VDU Botanikos sodo erdvėse! Juk jos man nuo mažens pažįstamos ir savos. Čia atkeliaudavom su tėčiu, čia galima būdavo stebėti pavasarinį atbudimą, kaip pražįsta sedula, o paskui paeiliui visos gėlių rūšys, čia paslaptingieji centriniai fortifikaciniai Kauno tvirtovės įtvirtinimai, čia Kauno tvirtovę juosusios tvoros liekanos, lakūnų koplyčia, tvenkiniai, Godlevskio dvaro rūmai ir dar daug visokiausių įdomybių, metai po metų… Kažkaip šiandien viskas persmelkta istorijos. Lietuvos krepšinio rinktinė apžaidžia amerikonus. Šiandien ir dabar. Ir, aišku, sukyla prisiminimai. Pastarąjį kartą tai buvo pavykę net prieš 19 metų. Visai kita epocha, jau istorija…

Rugsėjo 4 diena, pirmadienis.

Patikėkite, tai lyg magija: praeitis, mano Dieduko, iškilaus mediko, atmintis – vis dar visiškai gyva. O jam jau greit būtų 140 metų! Pristatėme Kaune parodą apie Jo gyvenimą LSMU Emanuelio Levino centre: Rektorius prof. dr. Rimantas Benetis, profesorė Vida Marija Čigriejienė ir aš. Kukli proga – Raudonojo Kryžiaus bei Akušerijos ir ginekologijos bendradarbiavimo šimtmetis. O eksponate – ir mano Dieduko kova prieš carizmą, ir politinio pabėgėlio statusas, ir Lietuvos žydų gelbėjimas… Ir, žinoma, tiesioginiai Jo nuopelnai Lietuvos medicinai.

O Vilniaus biure nuo šiandien pradeda dirbti naujas mano komandos narys Gytautas.

O mano diena prasidėjo Kaune, baigiasi Briuselyje.

Rugsėjo 5 diena, antradienis.

Simboliška: naujas „semestras“ Europos Parlamente prasideda nuo Europos liaudies partijos jaunimo renginio, į kurį ir aš pakviečiau bendraminčių būrelį iš Lietuvos. Tradiciškai, renginys vyksta viename iš įdomiausių Briuselio muziejų. Seni automobiliai (čia turbūt politikos simbolika, juk tie dalykai visais laikais panašūs…), o „vairuoti mokosi“ jauni!

Rugsėjo 6 d, trečiadienis.

Kas nesutinkat, kad į Paryžiaus olimpines žaidynes būtų kviečiami agresorės Rusijos, taip pat ir Baltarusijos sportininkai – pasirašykite šią peticiją, kurią inicijavo mano kolegos, Europos liaudies partijos atstovai iš Čekijos ir Slovakijos: https://www.change.org/p/stop-the-unconditional-participation-of-russians-and-belarusians-in-the-olympic-games-2024?

Rugsėjo 7 diena, ketvirtadienis.

Toliau vyksta TS-LKD visuotiniai susirinkimai, keliami kandidatai į Prezidento postą, į Europos Parlamentą, šiandien – Jonavoje, Mažeikiuose…

Rugsėjo 8 diena, penktadienis.

LRT televizijos sezono „tinklelyje“ – nauja laida „Šilti susitikimai“. Šį kartą joje – apie įdomių žmonių senelius. Akivaizdu, kad mano senelis Pranas Mažylis buvo įdomi asmenybė, na, o ir aš pats jau ne kitaip, o senelis! Laida įrašyta prieš kelias savaites, šiandien ji transliuojama, o jos įrašą galima pažiūrėti  https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000292442/silti-susitikimai. O aš pats šį savaitgalį – vis po Lietuvą. Betygalos bendruomenėje esu buvęs ne kartą, bet tai daugiausiai praeitame šimtmetyje, kai balotiruodavausi Raseinių apygardoje. Dabar tik pamojavau Andriui Bautroniui, linkėdamas sėkmės nelengvame antrajame rinkimų ture. Toje pačioje, kadaise „mano“, apygardoje. (O BUS TAIP: Andrius antrajame ture liks antras, visai kaip aš 1996-aisiais… bet gi politika niekada nesibaigia, ką įrodo ir šis dienoraštis). Paskui lankiausi visuotiniame TS-LKD skyriaus susirinkime Jurbarke. Labai dalykiškai pabendravome. Daivaras vėl išrinktas skyriaus pirmininku, aš iškeltas kandidatu – viskas daugiau negu sklandu.

Rugsėjo 9 diena, šeštadienis.

TS-LKD suvažiavimas veikiau šventinis, tad buvo daug optimizmo, žinoma, ir rimtumo bei konstruktyvumo. Trisdešimtmetis! O aš priminiau, kad partija gali kildinti ir iš Lietuvos krikščionių demokratų – taigi iš 1904-ųjų, tada ir iš Vasario 16-osios Lietuvos. Tad ar reikia save taip smarkiai „jauninti“. O tai svarbu ir visai Europai, kurioje aktyviai veikiame. Buvo Estebanas (stipriai pakalbėjo, o man patiko, kad mums visiems dabartiniams keturiems europarlamentarams padėkojo) bei Gabrielis Mato (NE Gabrielius ir NE Matas, o ispanas europarlamentaras, tokis jo vardas ir tokia pavardė). Suvažiavime gavau minučių pakalbėti paskutiniuoju, įdomu, kad kiti priėmė tai kaip tinkamą renginio apibendrinimą, nors man kalbant atrodė, kad niekas seniai nebesiklauso. Ką gi, reikia prisitaikyti prie įvairių žanrų ir įvairių formatų.

Rugsėjo 10 d., sekmadienis.

Dalyvavau Alytaus miesto TS-LKD skyriaus sąskrydy, visai ne mieste, o žaviame Dzūkijos kampelyje tarp miškų, ties Ilgininkais. Čia ir politika, ir šilta popietė, ir talentingai atliekama muzika. Dainininkę Juliją pagyriau už kūrybinę drąsą: ėmėsi interpretuoti „Boheminę rapsodiją“, ir ką gi, visai sėkmingai. Paklausytumėt! O mes, politikai, tai vis savajame žanre. Irgi tinka: “paklausytumėt”…

Rugsėjo 11 d., pirmadienis.

Savaitę pradedu nuo komentaro žiniasklaidai Ukrainos ir ES tema. Galima paskaityti čia: https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/liudas-mazylis-ateities-sprendimai-es-institucijose-ukrainai-reikalingi-siandien.d?id=94488173

Trumpa ištrauka: „Per pastaruosius metus viena po kitos buvo laužomos raudonosios linijos, kurias mėgino nubrėžti Kremlius: dėl prieštankinių ginklų, artilerijos, oro gynybos sistemų ir tankų tiekimo Ukrainai. Tai tik įrodo, kad Vladimiro Putino nuolatinis kalbėjimas apie raudonąsias linijas tiesiog išliko Vakarų bauginimo taktikos dalimi. Po šią vasarą įvykusio NATO Viršūnių susitikimo Vilniuje Ukrainai buvo pažadėta daugiau kaip 60 F-16 naikintuvų. Tai yra būtinas, nors ir uždelstas gynybinis postūmis Ukrainai ir psichologinis persilaužimas Vakarams. Tačiau, net ir pradėjus teikti daugiau karinės paramos, vis dar išlieka didelis poreikis ilgalaikiams ir aiškiems Europos Sąjungos  institucijų įsipareigojimams, o vienas iš jų – visavertė narystė Bendrijoje“…

Keliauju ir į Strasbūrą – pirmąją EP plenarinę sesiją šį rudenį.

Rugsėjo 12 d., antradienis.

Visą dieną ilgiausi debatai, balsuojame. Baltarusijos, Ukrainos temos niekur nedingsta iš darbotvarkės.

Rugsėjo 13 d., trečiadienis.

Šiandien Uršulė von der Leyen pasakė metinę kalbą – jau paskutinę šioje kadencijoje. Iki rinkimų dar 300 dienų, daug dar reikia ir galima nuveikti – ir Europos Parlamente, ir kitose ES institucijose. O šiandien išklausėme deramai konstruktyviai pateiktą ataskaitą už veiklą 2019-2023 m. Per kadenciją iškilę iššūkiai pagrįstai buvo pavadinti „ligi tol Europos Sąjungai nematytais“ bei buvo apžvelgtos institucinės pertvarkos – irgi iki tol nematytos! – padėjusios ne tik įveikti tas negandas, bet ir paversti Europą atsparesne bei dinamiškesne. Kaip ENVI komiteto narys, ypač atidžiai išklausiau apie Žaliąjį kursą, atsinaujinančios energetikos perspektyvas, pozityviai vertinu, kad padėti pagrindai Europos sveikatos sąjungai. Sutinku su Uršulės von der Leyen vertinimu, jog Europa tapo geopolitine sąjunga. Rusijos grėsmė dabar jau visų pripažįstama, tad geopolitinė skirtis akivaizdi. Na, aiškesnės pozicijos man norėtųsi dėl Kinijos. Šiaip, kalba buvo savotiškai „taikdariška“: klimato kaitos darbotvarkę esą įmanoma suderinti su ekonomikos plėtra, integracijos gilinimas nėra prieštara plėtrai (mums, žinoma, visų pirma rūpi Ukrainos narystės perspektyva), o ūkininkų interesai nesikertą su gamtosauga. Iškelta „išbaigtos sąjungos“ idėja, tad belieka tikėtis, kad ji įgis realią išraišką jau artimiausiu metu. Kalba vertintina ir kaip rinkiminė. Nieko nuostabaus. Ir Uršulė, ir aš pats nusiteikę kartoti sėkmę.

Rugsėjo 14 d., ketvirtadienis.

Rugsėjis, ir politika įsibėgėja į rutiną. Šią savaitę EP Plenarinėje sesijoje Strasbūre vyko debatai dėl  Ukrainos grūdų eksporto. Situacija komplikuota, nes yra didžiulis poreikis didinti grūdų eksportą ES ir Ukrainos solidarumo koridoriais. Problema, kad dažniausiai grūdai taip ir lieka ES rinkoje, neeksportuojami į trečiąsias šalis. O tai jau kertasi su mūsų žemdirbių interesais. Tad tikimės Europos Komisijos aiškesnių sprendimų, kad galėtume padėti Ukrainai su grūdų eksportu ir kartu išsaugoti konkurencingumą ES žemdirbiams.

Taip pat vakar priėmėme rezoliuciją dėl ES santykių su Baltarusija. Šiai dienai faktiškai neegzistuoja jokie konstruktyvūs santykiai tarp ES ir Baltarusijos valstybės, o situacija tik blogėja. Remiame Baltarusijos pilietinę visuomenę, jos demokratinius siekius, bet Minsko režimas su Lukašenka priešakyje jau peržengė visas sveiko proto ribas. Kritinė grėsmė iškyla ir suverenitetui, ir kultūrinei baltarusių savivokai… Represijos prieš savo piliečius, jų kalinimas, hibridinė nelegalių migrantų ataka prieš Baltijos šalis ir Lenkiją. Minsko režimo pagalba Rusijai totaliniam kare prieš Ukrainą… ES turi stiprinti sankcijas Baltarusijos režimo veikėjams bei ir toliau remti Baltarusijos pilietinę visuomenę bei saugoti Baltarusijos suverenitetą, jos kalbą bei nacionalinę kultūrą. Platesnis tekstas su mano pastebėjimais dėl ES ir Baltarusijos „santykių“:

Šiandieninis Baltarusijos režimas ne tik vykdo terorą atskirų asmenų atžvilgiu, bet ir nusikalstamai skurdina savo tautos kultūrinę savivoką. Lukašenka stumia savo žmones į kultūrinę degradaciją, brukdamas primityvius rusiškus kultūros pakaitalus, ir, patikėkite, tai nėra jokia aukštoji kultūra. Baltarusių kalbos vartojimas ribojamas. Šiuo metu baltarusių kalbos mokyklose mokosi mažiau nei 4 proc., o kasdieniniame gyvenime baltarusiškai kalba mažiau nei 30 proc. gyventojų. Užsimota prieš etnines bendruomenes, ypač lietuvių ir lenkų: mokyklas šiomis kalbomis siekiama likviduoti. Nacionaliniai ir istoriniai simboliai uždrausti.   Baltarusijos kultūrinio identiteto naikinimas prasidėjo ne vakar, Lukašenka savo iniciatyva naikina Baltarusiją ir vykdo jos rusifikaciją nuo pat 1995 metų. Po suklastotų 2020 m. prezidentinių rinkimų pradėjo karą dar ir prieš kultūros veikėjus: įkalinami Nobelio premijos laureatai, žmogaus teisių aktyvistai, žurnalistai. Dabar Lukašenka užsimojo ir prieš tikėjimo laisvę, didindamas represijas prieš katalikų bendruomenės parapijas, taip pat ir prieš kitas konfesijas, jų dvasininkus ir su Bažnyčia susijusias organizacijas. Lukašenka bijo, kad baltarusiai, tarp jų ir tikintieji, vėl gali bet kada mobilizuotis bei pradėti naujus protestus, tiesiogiai sukeldami naują egzistencinę grėsmę Minsko režimui. Kultūrinė niveliacija yra patikimas būdas versti Baltarusiją Rusijos satelitine valstybe, perleidžiant šalies suverenitetą Maskvai. Todėl mūsų pareiga yra toliau skatinti ES institucijas plėsti individualias sankcijas Minsko režimo pareigūnams bei teikti visą reikalingą pagalbą baltarusių pilietinei visuomenei, remiant baltarusiškos kultūros plėtrą bent jau emigracijoje.

Daug dėmesio – Žaliajam kursui. Šiandien balsavome ir priėmėme rezoliuciją dėl ES ypatingos svarbos žaliavų įstatymo. Norint užtikrinti sėkmingą perėjimą nuo taršos iki tvarumo, siekiant inovacijų, skaitmeninimo – tam ES reikia savo rinkai užtikrinti svarbiausias žaliavas. Dabar prasidės ES ir valstybių narių derybos ir bus siekiama, kad licencijavimas būtų greitesnis, kad efektyviau būtų galima vykdyti kasybos darbus ES teritorijose, kad turėtume efektyvesnę perdirbimo ir atliekų tvarkymo politiką. O taip pat svarbu bus ir ryšiai su trečiosiomis šalimis. Pats pernai su Tarptautinės prekybos komitetu lankiausi Čilėje, iš kurios būtų galima pirkti ličio, ten palankios sąlygos  ir vandenilio gamybai. Štai ir vakar Europos Komisijos pirmininkė akcentavo šią problemą.

Uršulė von der Leyen vakar savo kalboje minėjo ir Sveikatos sąjungos siekį. Nuveikti dėl bendro sveikatos apsaugos valdymo turime dar daug ką. Šią kadenciją ir man pačiam tenka prisiliesti prie įvairių sveikatos klausimų. Patvirtinome ir kovos su vėžiu strategiją. Ypatingai dramatiška, kai serga mažiausieji. Rugsėjis pasaulyje minimas kaip vaikų vėžio arba auksinio kaspino mėnuo. Su frakcijos kolegomis dalyvavome simbolinėje fotosesijoje, vis stengdamiesi atkreipti dėmesį į kovos  su vėžiu būtinybę.

Rugsėjo 15 d., penktadienis

Vilniuje regioninės žiniasklaidos atstovams pasakojome apie Žaliąjį kursą. Atstovavau EP, buvo išklausytos mano kaip Aplinkos komiteto nario, taip pat Aplinkos ministro, aplinkosaugos koalicijos pirmininkės Linos Paškevičiūtės ir pramonininko pozicijos. Na, o paskui – du visuotiniai TS-LKD susirinkimai, Panevėžyje ir Ukmergėje. Pasakyčiau: suinteresuotų bendraminčių diskusija! Apie gamtos atkūrimo reglamentą seminare žurnalistams kalbėti beveik neteko, užtat Ukmergėj užklausė. Turininga diskusija vyko ir kitais klausimais. Panevėžy dar ir mano žmoną  su gimtadieniu pasveikino.

Rugsėjo 16 d., šeštadienis

TS-LKD susibūrimuose nuotaika saulėta. Kazlų Rūdoje sambūris saloje, Alytaus rajone Nemuno slėnyje, ten tai kone kaip uošvijoje – grojo Eičiūnų kapela, o juk mano žentas kaip tik iš ten!

Rugsėjo 17 d., sekmadienis

Rugsėjo vidurys – šiltos vasaros tęsinys. Labai „į temą“ apie klimato kaitą.