Liepos 2 d. ateinu į pirmąjį oficialų Europos Parlamento posėdį. Su pastatais jau susipažinau vakar – jie išvaizdesni negu Briusely. Kabinetai – keliolikos aukštų „bokšte“, šalia esančiame pastate – ovalo formos plenarinių posėdžių salė. Europarlamentarų čia susirinko daugybė. Žurnalistų bei personalo turbūt dar dukart tiek.

Nuveikėm “daug”: išklausėm Europos himną ir patvirtinom balsų skaičiuotojus.

Briusely tuo pat metu posėdžiauja Vadovų taryba. Kokį signalą gausim dėl Europos Komisijos pirmininko? O patys mes Europos Parlamente negalim atidėlioti savo pirmininko rinkimų. Laiko mažyn – sprendimai svarbyn! Na, EP pirmininko rinkimai bent jau ne šiandien, o tik rytoj. Dar yra šioks toks laiko rezervas.

Sužinome, kad Europos vadovų taryboje įvyko ne vienas derybų raundas. Mes, ELP, derybose niekaip neapeinami! Juk davėm įgaliojimus Manfredui Weberiui – užsispirti ir nenusileisti dėl Europos Komisijos pirmininko posto.

Manfredo Weberio politinis žaidimas didmeistriškas. Referuoja mums: kiek įmanęs kovojęs už demokratiją, bet „Spitzenkandidat“ principą „užšachavę“ E. Macronas ir Viktoras Orbanas. Apgynėm ELP, bet suerzinom socialistus, kuriems atrodo, kad gauna per mažai. O kam atrodo, kad gauna daug?..

Pagaliau – yra pasiūlytas „padorus“ derybinis paketas. Būtų priimtina. Bet Europos Komisijos pirmininko postas Manfredui Weberiui nesiūlomas… Lyginu su šachmatų partijos endšpiliu. Aukojama stipriausioji figūra, kad kitu ėjimu pėstininkas virstų karaliene. O tada – šachas ir matas! Partija laimėta! Beje, išaiškėja, kad tai ir bus „karalienė“! Jos vardas – Ursula. Ursula von der Leyen – Vokietijos gynybos ministrė, krikščionių demokratų atstovė. Jos kandidatūrą pasiūlęs, neva, pats E. Macronas.

Ne visiems mūsų frakcijoje situacija patinka. Paaukojom M. Weberį, o dar ir
„Spitzenkandidat“ principą. Stiklinė – pusiau pilna, o gal pusiau tuščia?

Sužinom, kad Ursulos von der Leyen kandidatūra patvirtinta oficialiai. Kiti postai „pakete“ dėstosi taip: Europos Sąjungos vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio reikalams ir saugumo politikai siūlomas Josepas Borrellis; Europos Centrinio banko vadove – Christina Lagarde; Europos Tarybos prezidentu – Charles Michelis. Socialistai galės siūlyti EP pirmininko kandidatūrą. Tik ir vėl: su vienu kuluaruose svarstomu Pietryčių Europos kandidatu niekaip nesutiksime. Tai būtų už mūsų „raudonųjų linijų“. Neramu: o gal savo derybų partnerius įsiutinsim per daug?

Lyčių lygybė išlaikyta. Partinė – prastai. Rytų-Vakarų, Pietų-Šiaurės – niekaip. Aišku, kad nepatenkintų bus daug. Ar ne per daug priešų „prisiveisėm“ dėl savo principingos laikysenos? Ar pakaks tų, kurie palaikys susitarimą? Tariamasi ir apie laikyseną tolesniuose derybų raunduose, jei susitarimas būtų sulaužytas. Mes, ELP, jo nelaužysim. Juolab, juk esam drausmingi. O tai – labai svarbus argumentas derybose.