Biografija
Gimiau 1954 m. gegužės 19 d. Kaune. Galiu save laikyti nebe pirmos kartos „senu kauniečiu“. Čia nuo 1920 m. dirbo mano senelis prof. Pranas Mažylis (1885–1966 m.) – akušerijos ir ginekologijos pradininkas Lietuvoje, daugeliui padėjęs ateiti į šį pasaulį, kuris vienas pirmųjų šalyje pradėjo taikyti kraujo perpylimą ir bene pirmasis Raudonojo Kryžiaus ligoninėje radžio spinduliais ėmė gydyti vėžį. Kaune, jo pastatytoje ligoninėje, tebeveikia jo vardo gimdymo namai. Mano tėvas Jonas Mažylis gimė Kaune, o mama Julijona Mažylienė į šį miestą su savo tėvais atvyko pirmaisiais savo gyvenimo metais. Mano tėvai buvo dėstytojai – mama Politechnikos, o tėvas Medicinos institute.
1972 m. baigiau Kauno 5-ąją vidurinę mokyklą. Vaikystėje pirmoji mano aistra buvo muzika – nuo pirmos klasės mokiausi muzikos mokykloje. Septintoje klasėje labai aktyvios ir nuoširdžios, kūrybiškos mokytojos dėka susidomėjau chemija – nuo tada dešimtmečius paskyriau šios srities tyrinėjimams.
1977 m. baigiau organinės chemijos studijas Vilniaus universitete. Po studijų grįžau dirbti į Kauną.
Šie metai man taip pat labai svarbūs ir asmeniniame gyvenime.
1977 m. vedžiau. Žmona Aldona – irgi chemikė. 1987 m. sulaukėme gimstant dukros Liucijos.
1977–1990 m., dirbdamas Kardiologijos institute, paskelbiau 15 straipsnių recenzuojamuose periodiniuose moksliniuose leidiniuose apie indolo klasės heterociklinių junginių sintezę ir tyrimą, vykdžiau naujų biologiškai aktyvių šios klasės junginių paiešką. Esu 6 išradimų autorius ar bendraautoris. Apgyniau disertaciją tema „Indolin-2-ono ir benzindolin-2-onų 3-pakeistų darinių sintezė ir savybės“.
1990-aisiais mane įtraukė Sąjūdis ir jo veikla. Tapau Kauno miesto tarybos deputatu. Tai tapo esminiu mano biografijos ir karjeros lūžiu. Tąkart į šoną buvo atidėta bet kokia mokslinė veikla. Chemiko kelią nutraukiau ir sąmoningai, ir kartu tiesiog tam nebuvo laiko. Į Kauno miesto tarybą dar ėjau kaip Sąjūdžio kandidatas, 1995 m. tapau Lietuvos krikščionių demokratų partijos (nuo 2008 m. TS-LKD) nariu. Dalyvavau rinkimuose į LR Seimą 1996 ir 2000 metais. 2009 m. pirmą kartą išbandžiau rinkimus į Europos Parlamentą. Iki pat dabar priklausau Kauno deputatų klubui.
1990–1993 metais dirbau dienraščio „Kauno laikas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju. Mano publikacijas taip pat spausdino leidiniai „Kauno aidas“, „Lietuvos aidas“, „Tėvynės sargas“, „Apžvalga“, „Savivaldybių žinios“, ,,Veidas“ ir kt. Žurnalistika – greta chemijos – mane lydėjo nuo pat mokyklos laikų, kuomet buvo išspausdinta mano pirmoji publikacija. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, į žurnalistiką atėjo žmonės, kurie nebūtinai turėjo žurnalistinį išsilavinimą, bet buvo kupini idėjų ir kitokio požiūrio į vykstančius procesus. Tad drįsau išmėginti jėgas ir aš. Žurnalistinė patirtis pravertė ir visai neseniai, kai 2018 m. tapau LRT televizijos dokumentinių apybraižų ciklo „Šiandien prieš 100 metų“ vienu iš kūrėjų ir pagrindiniu jos herojumi. 2018 m. išspausdinau ir dvi beletristikos knygas. Esu Lietuvos žurnalistų draugijos steigėjas ir narys.
1993–1998 m. buvau Kauno miesto savivaldybės atstovas spaudai, spaudos centro vadovas.
Nuo 1997 m. iki 2019 m. dirbau ir dėsčiau Vytauto Didžiojo universitete, Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete. 1999 m. baigiau Europos Sąjungos dėstytojų kursus pagal TRANSFORM programą. Docento laipsnį gavau 2000 m., o habilitacija vadybos ir administravimo srityje man suteikta 2007 m. Lygiai už metų, 2008-aisiais, tapau VDU profesoriumi.
2017 m. kovo 29 d. Vokietijos užsienio reikalų ministerijos diplomatiniame archyve suradau istorinį dokumentą – 1918 metų vasario 16 dienos Nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo. Tai iš esmės pakeitė mano gyvenimą, kasdienybę. Bet turbūt svarbiausia tai, kad šis valstybingumą įrodančio dokumento atsiradimas Lietuvos valstybės šimtmečio išvakarėse sustiprino ir Lietuvos tautinę savimonę, pilietines vertybes. Šis dokumentas yra labai svarbus, bet dar didesnę reikšmę turi jo turinys, jame glūdinti laisvos, demokratiškos valstybės idėja. Vasario 16-osios Akto vertybės aktualios ir šiandien. Galbūt nenuostabu, kad ir pats sumaniau vėl išbandyti jėgas politikoje. Turint omenyje akademinę patirtį, Europos Sąjungos politika man buvo ir lieka artimiausia.
2019 m. buvau išrinktas į Europos Parlamentą (EP). Esu Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos EP narys. Mano pareigos Europos Parlamento komitetuose: Aplinkos, sveikatos ir maisto saugos komitete (ENVI) esu pagrindinis narys, o Tarptautinės prekybos komitete (INTA) dirbu kaip pakaitinis narys. Taip pat esu pagrindinis delegacijos „Euronest“ parlamentinėje asamblėjoje (DEPA) narys. Priklausau delegacijai ryšiams su Baltarusija (D-BY). Esu delegacijos ryšiams su Europos ekonomine erdve ir Europos laisvosios prekybos asociacija (DEEA) pakaitinis narys.
Įvertinimai ir apdovanojimai:
2017 m. man buvo įteikta pirmoji Lietuvos pažangos premija.
2017 m. Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos išvakarėse Prezidentė Dalia Grybauskaitė man įteikė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžių.
2018 m. sausį gavau 2017 m. Stasio Lozoraičio žurnalistinę premiją.
2018 m., minint Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną, valstybingumo šimtmetį ir VDU gimtadienį, man suteiktas VDU Humanitarinių mokslų Garbės profesoriaus vardas.
2018 m. kovo 11-osios proga Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto bendruomenė mane paskelbė „Metų valstybės kūrėju 2017“.
2018 m. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga buvau paskelbtas Kauno miesto garbės piliečiu.
Kalbos: Anglų, rusų (laisvai), vokiečių, lenkų (skaitau ir galiu susikalbėti).
Be visų darbų ir veiklų dar esu ir senovinių atvirukų, pašto ženklų ir vokų kolekcininkas, Lietuvos filatelistų sąjungos narys. Taip pat ir Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos sirgalius. Svarbiausia – dviejų nuostabių anūkių senelis.