Liudas Mažylis

Rugsėjo 29 d. Mūsų misijos San Tomė finalinis akcentas – spaudos konferencija. Jos metu sutartinai konstatavome: rinkimų dieną jokių procedūrų pažeidimų neužfiksuota, viskas vyko ramiai ir sklandžiai. Stebėjimas buvo griežtas, balsavimo vietose netrūko vietinių stebėtojų,

Rugsėjo 28 d. Visą dieną važinėjome po San Tomė ir lankėme balsavimo apylinkes, įrengtas mokyklėlėse, ankštose patalpėlėse arba tiesiog po atviru dangumi. Bendra išvada – rinkimai vyko sklandžiai. Politologinė nuojauta – absoliučios daugumos nebus gavusi

Rugsėjo 27 d. Rytdienos rinkimuose dalyvauja šešios San Tomė ir Prinsipės partijos ir viena koalicija. Netiesiogiai (bet labai apčiuopiamai!) dalyvauja ir aštuntoji – kadaise nušalinto premjero Trovoado partija. Jos lozungas – „Nossa Voz – Nossa

Rugsėjo 26 d. San Tomė ir Prinsipės parlamento rinkimuose šiandien – paskutinė agitacijos diena, o mums, šešiems Europos Parlamento nariams stebėtojams, – startas. Mus priėmė pats prezidentas! Neseniai jis buvo perrinktas naujai kadencijai, o ateinantį

Rugsėjo 24 d. Dalyvauju rinkimų stebėjimo misijoje San Tomė ir Prinsipės salyne – valstybėje prie pat ekvatoriaus, Gvinėjos įlankoje. Čia užburiantys peizažai kaip Azoruose, o uodai – kaip Latežery. Tik ne to atvykau. Atvykau čia

Rugsėjo 19 d. „Rudens bendrystės sode“ – visko po truputį. Čia ir cilindruoti kandidatai į merus (mūsiškis, žinoma, – geriausias!), čia Raseinių Magdės salonas, čia ir mano paties politinis „retro“ – bendražygiai iš 1996-ųjų, iš

Rugsėjo 18 d. Istorinėje Prezidentūroje skaičiau netrumpą paskaitą apie Aleksandro Stulginskio indėlį ir vaidmenį Vasario 16-osios epochoje – 1915-1918 metais, kai jis formavosi kaip politikas, būsimasis krikščionių demokratų ir visos Lietuvos lyderis. Kalbėjau ir apie

Rugsėjo 17 d. Džiaugiuosi, kad Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sąžiningai įvardija pokyčių būtinybę ir akcentuoja „pokyčių tempą“. O tarptautinė aplinka jau patiria pokyčius, kurie istoriniu požiūriu yra žaibiški. Atsakomybė už mūsų saugumą

Rugsėjo 17 d. Lietuva iki 1939-ųjų ginklavosi vienui viena, ir sėkmingai, o karo aviaciją stiprino – ypač. Jau gerokai vėliau, pažengus Lietuvoje sovietmečiui, apie tai rašė Jonas Dovydaitis, Signataro Prano sūnus. Tie tekstai buvo labai

Rugsėjo 16 d. Rugpjūčio pabaigoje vienas po kito šį pasaulį paliko du gerai žinomi asmenys, turėję mano politinei savivokai latentinę įtaką. Vienas – Ratko Mladičius, žinomas kaip „Bosnijos skerdikas“. Kitas – Édouard'as Balladuras, anuometinis Prancūzijos

Rugsėjo 12 d. O Palangoje – jokių siurprizų: kandidatu į merus iškeltas Šarūnas Vaitkus! Programa sutampa su mūsų linkėjimais – tęsti darbus, kurie ir taip visiems puikiai matomi. Kas ne visai įprasta mūsų pajūryje –

Rugsėjo 11 d. Lygiai po trijų dienų švęsime Klaipėdos Jakų radijo stoties 90-ąsias metines. Šiai progai labai tiko mano paskaita apie Lietuvos radijo šimtmetį – „Alio alio, Lietuvos radijas, Kaunas!“. Istorinėje Jakų radijo stotyje susirinkusiesiems

Rugsėjo 9 d. Kupiškyje pasakojau ir diskutavom apie Lietuvos radijo istoriją ir priešistorę. Žinoma, tai tuo pačiu – ir Lietuvos valstybės raidą. Su bendrapartiečiais pasišnekėjom ir apie dabarties politikos aktualijas!

Rugsėjo 7 d. Vilniuje, Lietuvos diplomatų metiniame susitikime – pažįstami iš įvairių epochų ir dabarties veikėjai, Signatarai, mūsų ministras Kęstutis Budrys, Vyriausioji Įgaliotinė Kaja Kalas... Dar pabuvojau organizacijos „Kurk Lietuvai“ renginyje. O didžiausias šios dienos

Rugsėjo 5 d. TS-LKD suvažiavime Vilniuje – bičiuliai, bendraminčiai, garbingi užsienio svečiai ir daug prasmingų susitikimų. Politikoje svarbios ne tik diskusijos ir sprendimai, bet ir žmonės, su kuriais kartu einame pirmyn.

Rugsėjo 3 d. Grįžau į darbus Briuselyje, o pagrindinis reikšminis žodis čia – Ukraina. Jau 1653-ioji Rusijos vykdomo plataus masto karo prieš Ukrainą diena... Tarp šios savaitės renginių – ir mano vizitas Lietuvos atstovybėje. Ten

Rugsėjo 1 d. Vytauto Didžiojo universitete man – jau trisdešimtoji Rugsėjo 1-oji. Bet tokios lietingos, regis, dar nebuvo! Lietūs Lietuvoje palydi mane į Briuselio „rudens semestrą“. Ruduo prasideda – naujais darbais ir susitikimais.

Rugpjūčio 31 d. VDU Kauno botanikos sode paminėtos garbingos profesoriaus Kazimiero Grybausko metinės ir atidaryta jam skirta paroda. Profesoriaus K. Grybausko darbai aktualūs ir šiandien. Būtent jo pastangomis Botanikos sodas buvo išsaugotas nuo sunykimo niūriais

Rugpjūčio 30 d. Dalyvavau reitinguojant TS-LKD kandidatus į Kauno miesto merus. Nugalėjo Šarūnas Jasiukevičius. Jau iškėlėme merų kandidatūras daugiau kaip pusėje visų Lietuvos savivaldybių.  

Rugpjūčio 28 d. Pasveikinau TS-LKD Kauno regiono sąskrydžio dalyvius. TS-LKD Kauno regiono sąskrydyje nedviprasmiškai pasiūliau agresyvią politinę laikyseną artėjančiuose savivaldos rinkimuose.  

Rugpjūčio 23 d. Baltijos kelio dieną, kaip ir 1989-aisiais, atsiradau nestandartinėse aplinkybėse – šį kartą Pociūnų aerodrome! Čia paminėjome ir Molotovo – Ribentropo pakto metines, ir pasidalinome prisiminimais apie tai, kaip stovėjome Baltijos kelyje. O dar ir įvykdėme kai

Rugpjūčio 13 d. Palangoje buvo pristatyta dar neišleista Petro Klimo knyga. O man tai tapo proga pakalbėti apie Petrą Klimą, kaip Vasario 16-osios Akto Signatarą, politiką, diplomatą, tremtinį, publicistą, istoriką...  

Rugpjūčio 1 d. Dzūkijos nacionaliniame parke, Musteikos kaime, susipažinau su atgaivinta senąja bartininkystės tradicija. Nors Europos Parlamente jau nebesu Aplinkos komiteto narys, bitės ir jų pasaulis išlieka ne mažiau įdomūs.   Taip pat susipažinau su tradiciniu žvakių liejimu ir pamėginau nusipinti krepšelį. Juk šiemet

Liepos 31 d. Viskam ateina savas laikas. Šiemet pradedame minėti ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarų mirties šimtmečius.   Pirmasis iš jų – Jokūbas Šernas. Jis mirė lygiai prieš 100 metų – 1926 m. liepos 31 d., būdamas vos 38-erių. Paliko

Liepos 24 d. Tik dabar oficialiai baigėsi Europos Parlamento politinis sezonas. Kartu baigiasi ir vadinamoji „žalioji savaitė“, kai daugiau laiko galima skirti darbui Lietuvoje (nors kai kas sako, kad politikams atostogos nepriklauso). Druskininkuose aplankiau unikalią

Liepos 11 d. lankiausi Pivašiūnų bažnyčioje. Dabartinė bažnyčia pastatyta 1850 m., sutraukia tūkstančius maldininkų Švč. Mergelės Marijos Žolinės atlaidų – metu. Ji garsėja Nuliūdusiųjų Paguodos paveikslu. Beje, Pivašiūnių parapijoje 1911-1927 m. klebonavo Vasario 16-osios Akto Signataras

Liepos 9 d. Europos Parlamente vykusioje diskusijoje dėl humanitarinės pagalbos teigiau, kad humanitarinė pagalba nėra vien labdara – tai strateginė investicija į Europos saugumą, stabilumą ir patikimumą. Šiandien pasaulyje vyksta apie 130 aktyvių konfliktų, kurie

Liepos 8 d. Iš ryto valgiau darbinius pusryčius, į kuriuos mane, kartu su kitais Lietuvoje rinktais europarlamentarais pakvietė komisaras Andrius Kubilius. Kalbėjomės daugiausiai apie jo kompetencijos sritį – gynybą ir kosmosą. Europos Parlamente pasisakiau diskusijoje dėl

Liepos 7 d. Europos Parlamente pasisakiau diskusijose dėl Moldovos ir Ukrainos pažangos siekiant narystės Europos Sąjungoje. Kalbėdamas apie Moldovą pabrėžiau, kad šalis demonstruoja įspūdingą europinės integracijos tempą. Jau užbaigta dvišalė patikra, potencialiai atverti visi šeši

Liepos 6 d. Valstybės dieną „Tautiška giesmė“ skambėjo ne tik Lietuvoje, bet ir Strasbūre! Tai tapo jau ilgamete tradicija. Kartu su lietuvių bendruomene ir bičiuliais vienu metu giedojome himną, kuris kasmet sujungia lietuvius visame pasaulyje.   Su Valstybės diena! O EP tai buvo eilinė darbo diena. Pasirašau,

Liepos 4 d. Šiandien, minint pulkininko Juozo Vitkaus–Kazimieraičio žūties 80-ąsias metines, turėjau garbę jo artimiesiems įteikti kuklią, bet istoriškai labai vertingą dovaną – 1933 m. leistą laikraštį, daugelį metų dulkėjusį viename Briuselio antikvariate. Jame paminėti Briuselio aukštojoje karo mokykloje studijavę

Birželio 24 d. Niūrias žinias apie rusų siautėjimus papildė kitas renginys, kuriame prisistatė Ukrainos organizacijos, atliekančios išties didvyrišką darbą – mėginančios sugrąžinti į Ukrainą vaikus, neteisėtai išvežtus į Rusiją. Tam pirmiausia reikia surasti drąsių žmonių pačioje

Birželio 24 d. Dalyvavau tarpparlamentiniame renginyje, kuriame buvo ir mūsų Seimo atstovų. Apsilankiau lenkų europarlamentarų organizuotoje Vloclaveko fajanso parodoje, kurioje turėjau progą išbandyti fajanso dekoravimo meną. 

Birželio 23 d. ŠV. JONO NAKTIS! Sveikinome visus Jonus ir Janinas, būdami kartu su Belgijos lietuvių bendruomene. Šventėme ten, kur fone (nuotr.) stūkso istorinės Briuselio miesto sienos likučiai, o prie jų - nedidelis jaukus kiemelis, kuriame tarp krūmo šakų, peri karietaitės. Graži vieta Joninėms!  

Birželio 23 d. Europos Parlamento Žmogaus teisių komiteto renginys buvo skirtas kovai su nežmonišku elgesiu ir kankinimais totalitarinėse (deja, kartais ir kitose) valstybėse. Išklausėme trijų žmonių – venesueliečio, baltarusės ir bahreiniečio – liudijimų apie jų pačių patirtus kankinimus. Prisiklausius tokių

Birželio 22 d. Šią Briuselio savaitę vėl daug kalbėjome apie ES plėtros perspektyvas ir mūsų Rytų kaimynes. Lietuvos atstovybėje ambasadorius Nerijus Aleksiejūnas informavo apie pastarosios Europos Vadovų Tarybos eigą ir rezultatus. Man (ir ne tik

Birželio 20 d. Pusryčiavome su aktyviaisiais lietuvių bendruomenės Paryžiuje atstovais – jaunais ir vyresniais. Prisiminėme pirmtakus – Oskarą Milašių, Petrą Klimą... Aptarėme Europos Sąjungos iššūkius – kaip jie atrodo iš Prancūzijos ir Lietuvos perspektyvų. O dar turėjau progą pažvelgti į Paryžių nuo Eifelio bokšto viršūnės. Unikali patirtis! 

BIRŽELIO 17 d. Tokių tuščių Strasbūro gatvių nesu matęs. Suprantama: juk futbolą žaidė Prancūzijos rinktinė! Visi, tai ir aš: padalyvavęs Strasbūro merės priėmime (iš Lietuvos europarlamentarų atėjau vienintelis...) dezertyravau į viešbutį – futbolo žiūrėti. Beje, prancūzai

BIRŽELIO 17 d. Dar viena svarbi šios savaitės tema Europos Parlamente – žmogaus teisių padėtis Baltarusijoje. Diskusijoje raginau Europos Sąjungą išlaikyti tvirtą poziciją režimo atžvilgiu ir nesvarstyti jokių sankcijų švelninimo galimybių, kol nebus paleisti visi politiniai kaliniai.   Ypatingas dėmesys skirtas

BIRŽELIO 14 d. O Gedulo ir vilties dieną – apie kančias ir nepalenkiamos dvasios pergalę, apie neatšaukiamą kovą už Lietuvos laisvę.   Seime ir šiemet buvo pagerbtos tremties ir rezistencijos aukos – tradiciškai skaitomos ištremtųjų pavardės, tarsi dar kartą sugrąžinant jų

BIRŽELIO 13 d. Toks buvo šis savaitgalis, kuriame persipynė triumfas ir liūdesys, politika, sportas, istorinė atmintis...   Susirinko TS-LKD taryba. Viešojoje erdvėje ir žiniasklaidoje šis posėdis apibūdintas kaip viena iš pirmųjų rimtesnių pasirengimo savivaldos rinkimų etapų – taryba patvirtino 13 pirmųjų

BIRŽELIO 12 d. Atsisveikinome su Vladu Garastu. Būtų pasakyta tiesa, bet ne visa, jog mus paliko ištisa krepšinio istorijos epocha. Dar tiksliau būtų pasakyti – jog Garastas pats buvo žmogus-istorija, žmogus, kuriame telpa visa Lietuvos krepšinio dvasia.  Bet, be viso to, Garasto

BIRŽELIO 11 d. Įterpiau ir aš savo posmą į Lietuvos radijo 100-mečio „šventinį chorą“! Susikviečiau besidominčius ir papasakojau ne tik apie radijo istoriją, bet ir priešistorę. Patariau nepamiršti ir 1919-ųjų liepos 9-osios: jau tada Lietuva „įdarbino“ radiotelegrafinį ryšį. Papasakojau ir

BIRŽELIO 7-oji – Tėvo diena. Jau yra taip, kad ir tėtis miręs, ir abu seneliai. Taip jau mums visiems lemta, kad senelius prisimename nebejaunus. Ir abu jie, ir tėtis ilsisi Petrašiūnų kapinėse. Dieduko Eduardo netekau,

BIRŽELIO 3 d. EP Vystymosi komitete (DEVE) balsavome dėl naujosios Erasmus+ programos 2028-2034 metų laikotarpiui. Šiame procese buvau šešėlinis pranešėjas: stengiausi, kad faile atsispindėtų mūsų frakcijos, kartu ir mano, prioritetai ir nuomonė. Po kelis mėnesius užtrukusių derybų dėl kompromisų balsavimas pagaliau buvo itin sėkmingas. Pavyko išsikovoti beveik viską, ką buvau pasiūlęs. Džiugina tai, kad pavyko išsaugoti